„Telegram“ socialinėje platformoje klesti niekieno nevaldomas narkotikų verslas
Psichotropinių ir narkotinių medžiagų verslas Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, anaiptol nėra naujiena. Tačiau vis spartėjanti, kone visas sritis apimanti skaitmenizacija neaplenkė ir narkotikų prekeivių. Jie jau ne vienerius metus sėkmingai plečia nelegalų verslą internete, sugalvodami vis naujų būdų kaip neįkliūti teisėsaugai ir rasti kuo daugiau pirkėjų.
Tarp narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavėjų ypač populiari „Telegram“ programėlė. Jos kone visiškai necenzūruojamas ir neprižiūrimas turinys greitai suviliojo nelegalia veikla užsiimančius asmenis.
„Telegram“ tapo ta vieta, kur prekiauti narkotikais yra itin lengva ir gan saugu. Juk čia nereikia susitikti gyvai, o informacijos sklaida ir nelegalių medžiagų prekyba vyksta gan greitai ir sklandžiai. Narkotikų prekeiviai netgi pradėjo naudoti ir kurti kompiuterinius botus ir pasitelkti dronus, jog prekiavimas vyktų dar greičiau ir sklandžiau.
Praėjusių metų vasarą 77.lt atliko tyrimą apie narkotikų prekybą internete. Tačiau panašu, kad prabėgus beveik vieneriems metams tendencijos nesikeičia, nes narkotinių ir psichotropinių medžiagų sklaida „Telegram“ kanaluose ir toliau plinta greičiau nei geba dirbti policijos pareigūnai. Tad kas iš tiesų vyksta „Telegram“ programėlėje ir kodėl dabar narkotikus vartoja net ir vos dešimtmečiai vaikai?
Narkotikų kainos darosi pigesnės nei alkoholio
Nors Lietuva vis dar gali pasigirti griežtesnėmis alkoholio prekybos taisyklėmis, visgi panašu, kad bebandant suvaldyti alkoholizmo mastą šalyje, buvo visiškai pamiršta narkotikų vartojimo problema. „Telegram“ kanaluose galima be vargo rasti narkotikų platintojus, kurie parduoda ir pristato prekes įvairiais pirkėjams patogiais būdais.
Pardavėjai mielai priima atsiskaitymą virtualiomis valiutomis, grynaisiais pinigais ir net vertingais daiktais. Jie taip pat siūlo pristatymo paslaugas visą parą į pageidaujamus taškus. Narkotikai yra paliekami sutartoje vietoje, atgabenami dronais ar pristatomi susitinkant.
Tiek pirkimas, tiek prekių pristatymas labai dažnai vyksta net nesusitinkant akis į akį, taip užtikrinant anonimiškumą. O ir pats pristatymas į norimą vietą dažnai vykdomas nemokamai, taip dar labiau viliojant narkomanus.
Kad narkotikų pirkėjai patikėtų, jog tikrai gaus užsakytą prekę, pardavėjai netgi fotografuoja narkotines ir psichotropines medžiagas. Šalia konkrečių medžiagų narkotikų prekeiviai ranka užrašo savo „Telegram“ slapyvardžius, kai kurie net nurodo datą, kad atrodytų patikimesni visų potencialių pirkėjų akyse. Dar kiti renkasi filmuoti savo nelegalias prekes, veikiausiai manydami, kad taip dar greičiau sulauks naujų pirkėjų.
Internetiniuose kanaluose apstu įvairiausių nelegalių medžiagų, tad kažką gali rasti net ir patys išrankiausi narkomanai. Be to, siūlomi medžiagų testavimo rinkiniai, taip veikiausiai bandant suvilioti tuos, kurie dar nėra bandę įvairių narkotikų ir patys nežino, ko norėtų.
Verta atkreipti dėmesį, kad narkotikų pirkimas tampa vis labiau prieinamas kiekvieno žmogaus kišenei. Bėgant laikui, nepaisant to, jog kone visos prekės ir paslaugos nuolat brangsta, narkotikų kainos išlieka tos pačios ar net pinga. Tą patvirtino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorės pavaduotoja Gražina Belian[1]:
„Rinkoje vis dar aptinkama stiprių ir pavojingų medžiagų. Bendrai Europoje dažniausiai vartojamų narkotikų stiprumas ir grynumas didėja, o jų kaina išlieka stabili ar net mažėjanti. Todėl susiduriame su papildomais pavojais, gali padidėti šių narkotikų vartojimo paplitima ir jų sukeliama žala visuomenės sveikatai ir saugumui.“
Ir iš tiesų, pažiūrėjus į kainas, galima stebėti pavojingą tendenciją. Dabar kainos yra tokios žemos, kad draugų kompanija gali pigiau apsisvaiginti kanapėmis nei alkoholiu.
Pavyzdžiui, 2 gramai kanapių kainuoja apie 25-30 Eur. Tiek „žolės“ užtenka tam, kad parūkytų keturių asmenų kompanija. O tam, kad kaip reikiant apsvaigtų nuo alkoholio, tai pačiai draugų kompanijai tikriausiai reikės 1,5-2 litrų stipraus alkoholio. Tad priklausomai nuo rūšies (patikrinome degtinės, viskio, brendžio ir tekilos kainas), už alkoholį keturi asmenys susimokėtų apie 30-50 Eur.
Lietuvoje narkotikus vartojančių nepilnamečių procentas viršija Europos vidurkį
Kol „Telegram“ narkotikų verslas ir toliau sėkmingai plečia savo galimybes, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenys rodo pavojingus pokyčius. Panašu, kad bėgant metams Lietuvoje vis daugėja narkotikų išbandžiusių ar juos daug kartų vartojusių asmenų skaičiai. Be to, daugėja narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas tarp nepilnamečių šalies gyventojų[2].
Žinoma, narkotikų vartojimas tarp moksleivių nėra naujiena. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau girdime apie moksleivius, kurie apsinuodijo psichoaktyviomis medžiagomis ir dėl to pateko į gydymo įstaigą. Kai kuriais atvejais apsinuodijimas narkotikais būna toks rimtas, kad medikams tenka kovoti dėl nepilnamečių gyvybės ar netgi konstatuoti mirtį. O narkotikus vartojančių vaikų amžius ne sykį nustebina net ir visko mačiusius medikus.
Stebint oficialią statistiką, narkotikus vartojančių paauglių Lietuvoje yra itin daug. Mūsų šalies vidurkis netgi viršija Europos vidurkį, o tai yra išties nerimą kelianti statistika[3]. Padėtis yra tokia prasta, kad didžiausias procentas narkotikus vartojusių asmenų yra pastebimas būtent jaunojoje kartoje, t. y., tarp 15-24 metų amžiaus gyventojų.
Visuomenės sveikatos biuras 2022 metais Vilniuje atliko anoniminę 16 metų paauglių apklausą. Ši apklausa parodė, kad net 17 proc. apklaustų paauglių bent kartą gyvenime yra bandę kanapes. Dauguma paauglių kanapes vartoja per elektronines cigaretes, į jas pildami skysčius su psichotropinių medžiagų kokteiliu. Baisiausia tai, kad dažniausiai paaugliai net nežino, nei kokios tai medžiagos, nei koks gali būti jų poveikis.
Tiesa, paaugliai svaiginasi ne tik kanapėmis. Be šių labiausiai paplitusių svaigalų moksleiviai dažniausiai vartoja LSD, MDMA, taip pat vadinamuosius„Smile“, „Spice“, „Kristė“ mišinius iš įvairių naujų psichoaktyvių medžiagų, tarp kurių yra sintetinių kanabinoidų ir kantinonų bei fentanilio, morfijaus, ketamino. Nepilnamečiai dažnai net nesuvokia, jog rizikuoja savo sveikata, o naudojamos medžiagos greitai sukelia priklausomybę ir yra pavojingos gyvybei.
Remiantis Higienos instituto duomenimis, vien 2022 metais dėl apsinuodijimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 133 nepilnamečiai asmenys. Tai buvo net 34,9 proc. visų registruotų apsinuodijimų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atvejų. Taigi, vos per vienerius metus apsinuodijusių nepilnamečių kiekis paaugo 4,9 procento.
Narkotikų gali įsigyti ir nepilnamečiai: pagalbos kreipiasi vos 10 metų vaikai
Seniau mokiniai įsigydavo narkotikų mokyklose ar netoli jų, taip pat įvairiose pramogų vietose. Tačiau atėjus interneto amžiui nusipirkti narkotinių ar psichotropinių medžiagų net neturint 18 metų tapo dar lengviau nei iki šiol. Tam puikiai pasitarnauja įvairios „Telegram“ grupės, kuriose pardavėjai nesigilina į pirkėjų amžių.
Žinoma, iš prekeivių tikėtis padorumo ir atsisakymo parduoti narkotikus vaikams vargu ar reikėtų tikėtis. Tačiau jei seniau narkotinių bei psichotropinių medžiagų pirkėjai bent jau susitikdavo su savo pardavėjais, dabar daugelis slepiasi po visiška anonimiškumo skraiste. Kadangi nelegalios prekės dažniausiai paliekamos sutartoje vietoje, siunčiamos per paštomatus ar atgabenamos dronais, pirkėjai ir pardavėjai net nemato vienas kito.
Taip narkotikų gali įsigyti ne tik į pilnamečius panašūs 16-17 metų paaugliai, bet ir žymiai jaunesni vaikai. Jie jaučiasi drąsesni ir lengviau pasiduoda smalsumui, mat žino, kad dabar nusipirkti narkotikų yra ypač lengva. Per „Telegram“ grupes narkotikų gali įsigyti net ir dvylikamečiai ar dar jaunesni. Juk tereikia mokėti skaityti, naudotis programėle ir gebėti vienu ar kitu būdu susimokėti už nelegalią prekę.
Tai, kad narkotikus vartoja vis jaunesni vaikai, rodo ir Respublikinio Priklausomybių ligų centro duomenys. Dėl narkotikų vartojimo pagalbos besikreipiančių nepilnamečių amžiaus vidurkis siekia 14-16 metų. Tačiau centre pasitaiko net vos dešimtmečių vaikų, kuriems reikalinga pagalba dėl narkotikų vartojimo.
Paradoksalu, kad Lietuvoje alkoholio negali įsigyti net ir 18 metų sulaukę asmenys, o narkotinės medžiagos liejasi laisvai net ir tarp itin jaunų vaikų. O dar prisiminkime, jog net pati Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlė įteisinti „saugesnio narkotikų vartojimo kambarius“[4]. Ar dar gali kilti klausimų, kodėl vis daugiau lietuvių vaikų susigundo narkotikais ir klaidingai mąsto, kad gali juos vartoti saugiai, jei tokias neva saugaus svaiginimosi idėjas bando sėti net ir SAM?
Uždaryti keli narkotikų prekybos kanalai nieko nepakeitė
Tiesa, policijai retkarčiais pavyksta suimti su narkotikų prekyba internete siejamus asmenis. Pavyzdžiui, gegužės 21 dieną Kauno rajone buvo suimtas asmuo, kuris įtariamas „Telegram“ programėlėje sukūręs kanalą „Baryga LT BOT“.
Šis kanalas ilgą laiką buvo naudojamas įvairių rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimui. Narkotikai buvo pardavinėjami visą parą įvairiuose Lietuvos miestuose. Pirkėjai galėjo atsiskaityti virtualia kriptovaliuta „Solana“ (SOL) ar netgi vertingais daiktais. Be to, kanale buvo ieškoma asmenų, kurie sutiktų dirbti platintojo darbą.
Neilgai trukus buvo pranešta ir apie kitos „Telegram“ grupės likvidavimą. Policijai pavyko perimti grupę „Prokuratūra“, kurioje taip pat buvo platinamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos[5].
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pareigūnai sugebėjo sulaikyti penkis asmenis, kurie neteisėtai disponavo narkotikais ir juos platino „Telegram“ kanalo grupėje „Prokuratūra“. Buvo sulaikytas ne tik grupės įkūrėjas ir du galimai administravę kanalo veiklą asmenys, bet ir dar du įtariamieji, kurie tiesiog platino narkotikus minėtame kanale.
Tyrimas buvo pradėtas dar vasario 29 dieną. Tačiau tam, kad policijos pareigūnai pradėtų tyrimą, prireikė itin skaudaus atvejo – narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis apsinuodijusio nepilnamečio, kuris buvo pristatytas į Vilniaus ligoninę. Besiaiškinant įvykio aplinkybes, pareigūnai gavo duomenų, kad nepilnametis veikiausiai įsigijo narkotikų per dabar jau likviduotą „Telegram“ grupę. Taigi, tai tik dar sykį įrodė, kad nepilnamečiai gali be vargo įsigyti narkotikų per „Telegram“ kanalus.
Deja, nepaisant kelių uždarytų kanalų, bendrosios tendencijos nesikeičia. Prekiavimas narkotikais ir toliau klesti „Telegram“ kanaluose, nes uždarius vienas grupes yra greitai atidaromos kitos. Pavyzdžiui, šiuo metu sėkmingai veikia „420 SHOP Patikimi“ narkotikų platinimo kanalas.
Saugus narkotikų vartojimas – klaidingas įsitikinimas
Tiesa, nepaisant saugumo iliuzijos, tiek pardavėjai, tiek pirkėjai kasdien rizikuoja pakliūti į policijos rankas arba patirti didelius nuostolius. Juk pirkėjas niekada nežino, ar pardavėjas nepabėgs su visais pinigais, taip ir neatgabenęs narkotikų. Be to, tiek pardavėjas, tiek pirkėjas gali būti tiesiog juo apsimetantis policijos pareigūnas.
Verta įsidėmėti ir kitą svarbų faktą: kalbant apie sveikatą, saugus narkotikų vartojimas – neegzistuoja. Tai tėra klaidinanti sąvoka, kurią mėgsta naudoti už kanapių legalizavimą ar narkotikų vartojimo kambarius pasisakantys asmenys. Deja, narkotikai kenkia žmogaus sveikatai ir jį supančiai aplinkai, nepriklausomai nuo to, kiek ir kaip dažnai jis vartoja nelegalias medžiagas.
Narkotikai ilgainiui sukelia sveikatos sutrikimą, kuris pasireiškia psichine ar fizine priklausomybe[6]. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos apkartina tiek vartojančio asmens gyvenimą, tiek ir jų artimųjų, kolegų bei kitų aplinkinių kasdienybę. Be to, didėjant priklausomybei didėja ir išleidžiamų pinigų suma bei tikimybė, kad narkomanas ims daryti įvairius nusikaltimus, jog prasimanytų narkotikams reikalingų pinigų.
Tad pradėjus vartoti narkotikus, galiausiai atsiranda vis daugiau problemų: didėja skolos, auga rizika, jog bus nusikalstama kitais būdais, mažėja normalaus gyvenimo akimirkų. Galiausiai netgi rizikuojama mirti nuo perdozavimo. Pasitaiko net ir tokių atvejų, kai mirštama jau pirmo narkotikų vartojimo metu.
Nors kanapės dabar gan dažnai linksniuojamos kaip neva saugus svaiginimosi būdas, jos irgi kenkia sveikatai. Tai yra psichoaktyvus narkotikas, paveikiantis psichiką ir smegenis. Kanapes naudojantys asmenys gali jausti paranoją nevaldomai juoktis ir kitais būdais atrodyti bei jaustis neadekvačiai[7]. O ilgiau vartojant netgi gali pasireikšti apatija, didesnis užmaršumas ir smarkiai padidėti plaučių vėžio rizika. Tad saugus narkotikų vartojimas tėra tik mitas.
