- Socialinėje platformoje „Telegram“ klesti narkotikų verslas
- Narkotikai internetu prieinami kiekvienam, tačiau policija nežino, kaip tai suvaldyti
- Narkotinių medžiagų pirkėjai rizikuoja pakliūti į policijos rankas ar netekti pinigų
- Nacionalinis transliuotojas reklamavo ir kalbino prekeivius apie „saugų“ narkotikų vartojimą
Socialinėje platformoje „Telegram“ klesti narkotikų verslas
„Telegram“ yra puikiai žinoma platforma, kuri itin išpopuliarėjo po to, kai Feisbuko socialiniame tinkle vis griežčiau ėmė veikti įvairūs suvaržymai, įrašų trynimas ir net vartotojų blokavimas. Čia savo nišą rado visi, kurie norėjo bendrauti be didelių kliūčių ir itin varginančio nuolatinio susirūpinimo, kad automatinė sistema ir pavienių asmenų skundai staiga padės ištrinti svarbią informaciją ar blokuoti anketą. Tačiau neilgai trukus „Telegram“ tapo puikia vieta ne tik nevaržomam bendravimui, necenzūruotos informacijos skleidimui ir įvairioms diskusijoms, bet ir nelegalių veiklų vykdymui.
Iš tiesų, nusipirkti narkotikų dabar yra kur kas lengviau nei anksčiau. Jei seniau, be socialinių tinklų pagalbos, narkotinės medžiagos pagrinde plisdavo per pažintis, realius susitikimus ir žinomus platinimo taškus, tai dabar tereikia atsidaryti „Telegram“, paieškoje suvesti raktinius žodžius ir prieš kiekvieną vartotoją atsiveria platus pavojingų narkotikų pasaulis.
Narkotinių medžiagų prekeiviai nesivaržydami fotografuoja savo prekes, deda jų kainas, paaiškinimus, kokiais būdais galima susimokėti už narkotikus ir juos sėkmingai atsiimti. Čia puikiai klesti kriptovaliutų verslas, leidžiantis anonimiškai keliauti net ir ypač didelėms sumoms. Žinoma, apstu ir grynuosius pinigus už narkotines medžiagas imančių platintojų arba tų, kuriems tinka vertingi daiktai. Šie paslaugiai surašo kokiuose tam tikro miesto mikrorajonuose galima susitikti įvykdyti nelegalius mainus.
Be to, įprasta net ir narkotikų atvežimo į tam tikrą vietą paslauga. Kai kurie prekeiviai atveža nelegalias prekes pageidaujamu adresu už tam tikrą papildomą mokestį, o kiti tai atlieka nemokamai – visai kaip paprastus daiktus internetu parduodantys asmenys. Perkant urmu kai kurie netgi taiko nuolaidas, ilgalaikiams klientams siūlo dovanėles, o tam, kad potencialūs pirkėjai nebijotų būti apgauti, fotografuoja narkotines medžiagas drauge su ant lapo užrašytu savo slapyvardžiu.
Ir visa tai yra prieinama ne tik suaugusiems, bet ir nepilnamečiams. Bet kuris skaityti mokantis ir žinantis, kaip atsisiųsti „Telegram“ programą, vos kelių mygtukų paspaudimu gali rasti įvairias pokalbių grupes, kuriose nevaržomai prekiaujama narkotinėmis medžiagomis. Jose galima rasti visko: nuo dabar vis labiau populiarinamos kaip neva nekenksmingos ir saugios naudoti „žolės“ ar grybų iki kokaino, amfetamino ir kitų narkotikų. Žinoma, perkančiųjų amžiaus čia irgi niekas netikrina, nes dalis prekeivių narkotines medžiagas pristato be jokio tiesioginio kontakto.
Narkotikai internetu prieinami kiekvienam, tačiau policija nežino, kaip tai suvaldyti
Narkotikų vartojimas Lietuvoje palaipsniui vis auga. 2021 metų narkotinių medžiagų statistika parodė, jog net 14,5 proc. 15-64 metų amžiaus šalies gyventojų yra išbandę bent vieną narkotiką. Narkotinių medžiagų vartojimas labiausiai paplitęs tarp jaunų žmonių, kurių amžius – tarp 15-34 metų. Vos per 4 metus narkotikų vartojimas padidėjo net 2,6 procentais[1].
Matomas ypač didelis susidomėjimas kanapėmis. Tai laikoma pačia populiariausia narkotine medžiaga, kurią nors kartą yra vartojęs kas ketvirtas 24-34 metų amžiaus Lietuvos gyventojas. Tuo tarpu mokinių vartojimas yra dar didesnis nei visos šalies mastu – net 19 proc. nepilnamečių 2019 metais jau buvo nors kartą išbandę kokią nors narkotinę medžiagą.
Kad narkotikai Lietuvoje plinta be didelių suvaržymų įrodo tiek vis prastėjanti su narkotinėmis medžiagomis susijusi statistika, tiek ir vis labiau drąsėjantys bei naujų platinimo būdų sugalvojantys narkotikų prekeiviai. Dabar narkotinės medžiagos parduodamos ne tik susitikus tamsiame skersgatvyje, atokesniame kampe netoli mokyklos ar kitose vietose.
Besidairant po narkotikų platinimui skirtas „Telegram“ grupes, galima rasti siūlymų prekes atsiųsti naudojantis paštomatu. Čia policijos rankos iš esmės ganėtinai surištos, nes niekas nepatikrins visų įmanomų siuntų, o be nuodugnaus tikrinimo neįmanoma suprasti, kas slepiasi saugiai supakuotų paketų viduje.
Narkotikų prekeiviai netgi pradėjo naudoti ir kurti kompiuterinius botus, jog prekiavimas vyktų dar greičiau ir sklandžiau. Kai kurie siūlo dronus, kas esą dar labiau išplės bekontakčio narkotikų pardavimo verslą. Taigi, narkotikų versle besisukantys nusikaltėliai sumaniai išnaudoja visas įmanomas technologijas, kol policija, regis, vis dar nežino, kaip pažaboti net ir mokyklose vykdomą prekiavimą.
Be to, panašu, jog narkotikų prekeiviai gauna naudingos informacijos net ir apie policijos veiklą. Nežinia, ar būsimų stebėjimų vietas bei datas išduoda patys policijos pareigūnai, tačiau tokiose grupėse dažnai pranešama, kur ir kada bus daug nežymėtų policininkų automobilių, pėsčiųjų policijos pareigūnų ir panašiai.
Narkotinių medžiagų pirkėjai rizikuoja pakliūti į policijos rankas ar netekti pinigų
Tiesa, kiekvienas narkotinių medžiagų užsimanęs asmuo tikrai nėra saugus, bandydamas nusipirkti narkotikų. Nors prekeiviai siūlo net ir bekontaktį narkotikų perdavimą ar atsiskaitymą bitkoinais, kad nebūtų susekta prekyba, tai neužtikrina jokių garantijų pačiam pirkėjui.
Nelegalias medžiagas perkantis asmuo nežino, ar prekes siūlantis žmogus nėra tiesiog po priedanga dirbantis policijos pareigūnas. Galbūt atvykęs atsiimti prekės gaus ne kokius nors narkotikus, o antrankius.
Be to, išankstinis pinigų pervedimas, ypač, kai tai daroma kriptovaliutomis, irgi nėra saugus. Žmonės rizikuoja prarasti nemenkas pinigų sumas, o mainais taip ir negauti jokių narkotikų.
Apgavystės atveju net nėra kur kreiptis – skambinimas policijai atkrenta, o kriptovaliutų sandoriai yra neatšaukiami ir praktiškai nesusekami. Tad narkotinių medžiagų pirkimas gali baigtis įvairiais nemaloniais incidentais, pradedant pinigų praradimu ar susidūrimu su teisėsauga ir baigiant įvairiomis su narkotikų vartojimu susijusiomis sveikatos problemomis ar net mirtimi.
Nacionalinis transliuotojas reklamavo ir kalbino prekeivius apie „saugų“ narkotikų vartojimą
Negana prastėjančios statistikos ir vis gudrėjančių platinimo tinklų, narkotikų prekeiviams paslaugiai pasitarnauja net ir nacionalinis transliuotojas (LRT). Neseniai LRT išspausdino išsamų straipsnį apie narkotinių medžiagų pardavimą ir pirkimą internete. Jame buvo pakalbinti net keli narkotikų pardavėjai ir apie „saugų“ narkotikų naudojimą kalbantys žmonės. Skaitytojams buvo pateikta aiški žinutė – saugus narkotikų vartojimas yra visiškai realus dalykas, o narkotikų prekeiviai yra moralės principų besilaikantys, paslaugūs, draugiški bei apie savo pirkėjų saugumą ir gerovę nuolat mąstantys žmonės.
Išsamiame straipsnyje apstu užuominų į puikų narkotikų prekeivių moralės lygmenį ir neva egzistuojantį nenorą parduoti savo prekes vaikams[2]:
„Pardavėjai žino, ką parduoda. Mano nuomone, žmonės, kurie pardavinėja „Smile“ ir sintetinius katinonus, neturi moralinio kompaso. Ant jų grupėse yra važiuojama, jie baninami (liet. šalinami), o vartotojai išvadinami zombiais.“
„Neparduok vaikams, paprasta taisyklė. Tiesiog moralės reikalas.“
Kol į narkotines medžiagas įjunkusių vaikų tėvai nebežino ko griebtis, o narkotikų vartojimo kreivė kasmet vis stiebiasi aukštyn, mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomas nacionalinis transliuotojas kalbina prekeivius apie verslo peripetijas, saugumą ir kitus su narkotikais susijusius klausimus. Tiesą sakant, vargu ar būtent tokių „šviečiamųjų“ straipsnių tikisi dauguma tėvų. Bet matant tokias socialinių platformų populiarėjimo tendencijas ir žinomų žiniasklaidos portalų veiklą narkotikų tema, stebėtis, kad jaunimas kasmet atlaidžiau žiūri į narkotines medžiagas, darosi vis sunkiau.
