Didelis lūžis geležinkeliuose: Vilnius–Klaipėda ruošiama elektriniams traukiniams

Vilniaus–Klaipėdos elektrifikacija – finišo tiesiojoje

Keturias naktis vykusių bandymų metu buvo tikrinama, kaip kontaktinis tinklas veikia traukiniams važiuojant maksimaliais leidžiamais greičiais. Patikros vyko atkarpose Radviliškis–Kužiai, Kužiai–Telšiai, Telšiai–Kūlupėnai ir Kūlupėnai–Klaipėda.

Kiekvienoje atkarpoje atlikti pakartotiniai važiavimai abiem kryptimis. „LTG Infra“ teigimu, bandymai baigti sėkmingai, o kartu užbaigta ir viso naujai elektrifikuoto geležinkelio nuo Vilniaus iki Klaipėdos patikra.

„Atlikę bandymus, pasiekėme elektrifikacijos projekto finišo tiesiąją. Sėkmingi rezultatai patvirtino, kad naujai įrengta infrastruktūra atitinka keliamus reikalavimus ir yra paruošta tarptautinei atitikčiai gauti. Tai dar vienas svarbus žingsnis kuriant modernesnį, tvaresnį ir konkurencingesnį Lietuvos geležinkelių tinklą“, – teigė „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.

Toliau – sertifikavimo procedūros

Dinaminių bandymų pabaiga žymi perėjimą į baigiamąją projekto stadiją. Šiuo metu vykdomos sertifikavimo procedūros, kurias užbaigus elektrifikuota Vilniaus–Klaipėdos linija galės būti naudojama reguliariam elektrinių traukinių eismui.

Tai vienas paskutinių svarbių žingsnių prieš pradedant visapusiškai naudoti naująją infrastruktūrą. Elektrifikacija leis viename populiariausių šalies geležinkelio maršrutų keleivius vežti naujaisiais elektriniais „Stadler“ traukiniais.

Elektrinė trauka turėtų prisidėti ne tik prie patogesnių kelionių, bet ir prie mažesnio geležinkelių transporto poveikio aplinkai. Pokyčiai svarbūs ir visai šalies geležinkelių sistemai, nes elektrifikuota Vilniaus–Klaipėdos kryptis yra viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų.

Elektrifikacija aktuali ne tik keleivių vežimui – elektrinė trauka gali būti naudojama ir krovinių transportui, todėl naujoji infrastruktūra turėtų suteikti daugiau galimybių efektyviau organizuoti eismą tarp rytinės ir vakarinės šalies dalių.

Elektrifikuotas 363 kilometrų ruožas

Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio elektrifikavimo projektas apima 363 kilometrų geležinkelio ruožą. Jame įrengta daugiau kaip 900 kilometrų kontaktinio tinklo.

Projektą sudaro trys pagrindiniai etapai – Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikacija, ruožas Kaišiadorys–Radviliškis ir ruožas Radviliškis–Klaipėda. Pastarojo dinaminiai bandymai ir buvo vienas paskutinių viso projekto techninių etapų.

Užbaigus projektą, elektrifikuotų geležinkelių dalis Lietuvoje turėtų išaugti nuo 8 iki 28 proc. Taigi elektrifikuoto šalies geležinkelių tinklo dalis padidės daugiau nei tris kartus.

Naujoji infrastruktūra taip pat sudarys sąlygas didesnę dalį keleivių ir krovinių vežimo perkelti nuo dyzelinės prie elektrinės traukos. Kartu tai yra ilgalaikė investicija į pagrindinio šalies geležinkelio koridoriaus modernizavimą.

Tikimasi mažesnės taršos ir ekonominės naudos

Vienas svarbiausių elektrifikacijos projekto tikslų – mažinti geležinkelių transporto poveikį aplinkai. Skaičiuojama, kad, įgyvendinus projektą, oro tarša kasmet galėtų sumažėti apie 150 tūkst. tonų.

Elektrinė trauka leidžia mažinti dyzelinio kuro naudojimą ir su juo susijusias emisijas. Tai ypač reikšminga Vilniaus–Klaipėdos koridoriuje, kuriuo vyksta tiek intensyvus keleivių, tiek krovinių eismas.

Projektui skaičiuojama ir ilgalaikė socialinė bei ekonominė nauda. Per visą infrastruktūros eksploatacijos laikotarpį ji turėtų viršyti 700 mln. eurų.

Dabar vienu svarbiausių likusių žingsnių tampa sertifikavimo procedūrų užbaigimas. Po jų elektrifikuota Vilniaus–Klaipėdos linija galės būti naudojama reguliariam elektrinių traukinių eismui, o didelio masto geležinkelių modernizavimo projektas pereis nuo statybų ir bandymų prie kasdienio naudojimo.