ES skiria dar 130 mln. eurų dronams: sienų apsauga keliasi į kitą lygį

ES sienų apsauga keliasi į kitą lygį

Dronai, antidronų sistemos ir vis daugiau technologijų pasienyje - Europos Sąjunga į sienų bei kritinės infrastruktūros apsaugą meta dar šimtus milijonų eurų. Europos Komisija skiria papildomus 130 mln. eurų, o bendra tokio pobūdžio investicijų suma jau viršija pusę milijardo eurų. Naujosios sistemos bus naudojamos ne tik migracijos kontrolei - jos turėtų padėti saugoti ir oro uostus, energetikos objektus bei kitą svarbią infrastruktūrą nuo hibridinių grėsmių.

Papildomas finansavimas paskelbtas Liuksemburge vykstant ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimui, kuriame aptariama migracija, sienų kontrolė ir saugumas.

Nauji 130 mln. eurų papildys anksčiau paskelbtą 250 mln. eurų finansavimo kvietimą, skirtą dronų ir kovos su jais technologijoms. Nacionalinės institucijos galės prašyti ES paramos technologijoms, skirtoms sausumos ir jūrų sienoms stebėti.

Finansavimas gali būti skiriamas dronams, antidronų sistemoms, jų integravimui į nacionalinius stebėjimo tinklus ir kitoms technologijoms, skirtoms reaguoti į hibridines grėsmes. ES finansavimas gali padengti iki 90 proc. tinkamų projekto išlaidų.

Investicijos jau viršija pusę milijardo eurų

Be šios programos, dar apie 170 mln. eurų numatyta ES sienų agentūrai „Frontex“ ir nacionalinėms institucijoms per Sienų valdymo ir vizų priemonę. Šios lėšos taip pat skirtos bepiločiams įrenginiams, naudojamiems sienoms stebėti.

Sudėjus skirtingas finansavimo priemones, ES investicijos į naujas sienų stebėjimo technologijas jau viršija 500 mln. eurų.

Europos Komisijos vidaus reikalų ir migracijos komisaras Magnusas Brunneris teigė, kad papildomų pinigų nuspręsta skirti dėl didelės valstybių narių paklausos ir, jo vertinimu, aukštos pateiktų projektų kokybės.

„Kita svarbi tema šiandien yra tai, kaip dirbame su naujomis technologijomis, dronais. Tai svarbu ne tik sienų apsaugai, bet ir mūsų kritinės infrastruktūros apsaugai“, - sakė M. Brunneris.

Komisaras taip pat pasakojo neseniai lankęsis kovos su dronais centre Miunchene, kur susipažino su šioje srityje plėtojamais pajėgumais.

Dronai - jau ne vien migracijos kontrolei

Didesnis finansavimas rodo, kad dronų technologijų vaidmuo Europos saugumo politikoje plečiasi. Bepiločiai orlaiviai ir kovos su jais sistemos vis dažniau vertinami ne tik kaip išorinių sienų stebėjimo priemonė.

Europos institucijos tokias technologijas taip pat sieja su oro uostų, energetikos objektų ir kitos kritinės infrastruktūros apsauga nuo naujų saugumo grėsmių.

Valstybėms narėms ES finansavimas gali padėti greičiau įsigyti ir įdiegti sistemas, kurioms kitu atveju tektų skirti gerokai daugiau nacionalinio biudžeto lėšų.

Numatomas ir didesnis technologijų vaidmuo „Frontex“ veikloje, ypač ruošiantis galimoms migracijos krizėms ir hibridinėms grėsmėms prie ES išorinių sienų.

Briuselis stiprina išorines ES sienas

Papildomi pinigai dronams skiriami platesniame ES išorinių sienų stiprinimo kontekste.

Rugsėjo 29 dieną Europos Komisija pristatė penkių punktų planą, kuriuo siekiama geriau užkirsti kelią staigiems masiniams neteisėtiems atvykimams, juos numatyti ir į juos reaguoti.

Europos Komisija nurodė, kad neteisėtų sienos kirtimų skaičius yra mažiausias nuo 2021 metų. Vis dėlto pastarojo laikotarpio įvykiai, institucijos vertinimu, parodė išliekančias pažeidžiamas vietas prie ES išorinių sienų.

Todėl technologinis stebėjimas, bepiločiai orlaiviai ir kovos su dronais sistemos vis labiau tampa platesnės Europos saugumo strategijos dalimi.

Valstybės galės gauti iki 90 proc. finansavimo

Vienas svarbiausių programos aspektų - didelė ES finansavimo dalis. Reikalavimus atitinkantiems projektams iš europinių lėšų gali būti padengiama iki 90 proc. tinkamų išlaidų.

Tai reiškia, kad valstybės narės galės sparčiau investuoti į sienų stebėjimo ir antidronų sistemas, pačios finansuodamos tik dalį projektų vertės.

Toliau valstybės narės turės įgyvendinti pagal išplėstą programą finansuojamus projektus, o Europos Komisija tęs darbą platesnės sienų apsaugos ir dronų saugumo politikos srityje.

Migracijos ir sienų valdymo klausimai taip pat numatyti spalio 15–16 dienomis vyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkėje.

Papildomi 130 mln. eurų rodo ryškėjančią kryptį - ES išorinių sienų apsaugoje vis svarbesnį vaidmenį atliks technologijos, o dronai ir jų neutralizavimo sistemos bus naudojamos ne tik migracijos kontrolei, bet ir platesnei Europos saugumo infrastruktūros apsaugai.