Nevakcinuoti spermos donorai už mėginį prašo tūkstančių
Koronaviruso pandemija pakeitė daugybę dalykų, ne išimtis – ir šeimos planavimas. Vienus atidėti šeimos pagausėjimą paskatino pandemijos iššauktas finansinio neužtikrintumo laikotarpis, kitus – abejonės dėl abiejų partnerių sveikatos ir būsimo kūdikio gerovės.
Poros, kurie negali atžalų susilaukti natūraliu būdu, toliau kreipiasi į vaisingumo klinikas bei spermos bankus, tačiau čia dabar pastebimas ir gerokai didesnis skaičius tokių klientų, kurie prašo nevakcinuoto nuo koronaviruso donoro mėginio.
Apie tai kalba ir Džonatanas Deividas Rinaldi, ilgametis spermos donoras feisbuko grupėje „Spermos donorystė JAV“. Ši grupė yra pati didžiausia spermos donorystės grupė visoje Amerikoje.
Tačiau pats Dž. D. Rinaldi jai jau nepriklauso. Vyras teigia, kad dar 2021 m., per patį koronaviruso pandemijos piką, jis pastebėjo, jog išaugo neskiepytų donorų spermos paklausa. Žmonės bijojo, kaip skiepas gali atsiliepti spermos kokybei bei vaisiui.
Pastebėjęs paklausą, jis atsiskyrė nuo grupės„Spermos donorystė JAV“ ir įkūrė savo donorystės grupę, kuri skirta išimtinai, tik prieš COVID-19 skiepus pasisakančiam judėjimui ir nepasiskiepijusiems donorams[1].
„Aš nepasitikiu mūsų vyriausybe, didžiąja farmacija, nepasitikiu jais, ir man nereikia švirkštis dalykų, kurių sudėties nežinau. Kai susilaukiau pirmojo vaiko, pradėjau skaityti informacinius lapelius ir sudedamąsias dalis. O kai mokykloje ėmė sakyti, kad mano sūnus privalo juos turėti…Supratau, kad man tikrai nepatinka, kai valdžia man nurodinėja, ką daryti, todėl tai privertė mane susimąstyti ir elgtis priešingai“, – dabar apie savo požiūrį į vakcinaciją kalba Dž. D. Rinaldi.
Vyras pasakoja, kad nėra pasiskiepijęs nei nuo gripo, nei nuo COVID-19 ir jokio skiepo negavo nuo tada, kai buvo dar kūdikis, nors iki dabar yra visiškai sveikas. Toks jo nusiteikimas ir patirtys taip pat paskatino imtis ir kitokios spermos donorystės propagavimo metodikos.
Žinoma, tokia išskirtinė donorystė nėra prieinama kiekvienam: savo naujoje, tik prieš COVID-19 vakcinas nusistačių asmenų feisbuko grupėje, jis nevakcinuoto donoro spermos mėginį parduoda už 3500 dolerių[2].
Medikai diskutuoja apie tai, kaip skiepai paveikė vyrų vaisingumą
Gydytojų bendruomenė nesutaria, ar COVID-19 vakcina galėjo turėti įtakos vaisingumui. Medikė, akušerijos ir ginekologijos katedros vedėja Lanny Wilson iš Avalono universiteto medicinos mokyklos Jangstaune, Ohajo valstijoje, teigia, kad nėra įrodymų, jog COVID-19 skiepas turi neigiamos įtakos vyrų ar moterų vaisingumui.
„Nėra absoliučiai jokios priežasties nerimauti dėl vaisingumo, kai skiepijama COVID-19 vakcina“, – sako daktarė, pabrėždama, kad vakcinos tikrai nesukelia nevaisingumo.
Tačiau kiti tyrimai tam prieštarauja. Vokietijos Federalinis gyventojų tyrimų institutas padarė išvadą, kad „yra stiprus ryšys tarp skiepijimo programų pradžios ir vaisingumo sumažėjimo“.
„Prasidėjus COVID-19 pandemijai, kelios šalys susidūrė su trumpalaikiu gimstamumo sumažėjimu 2020 ir 2021 m., tačiau Skandinavijos ir kitose vokiškai kalbančiose šalyse šis reiškinys nepasireiškė. Vis dėlto, naujesni gimstamumo statistiniai duomenys rodo staigų gimstamumo mažėjimą jau po pandemijos, 2022 m.“, – teigia Vokietijos Federalinis gyventojų tyrimų institutas.
Šiame ekspertų tyrime teigiama, kad skiepų programų įgyvendinimas Vokietijoje ir Švedijoje sutampa su gimstamumo lygio pokyčiu: 2021-2022 m. Vokietijoje suminis gimstamumo rodiklis (TFR) sumažėjo 14 proc., o Švedijoje – 10 proc. Be to, tyrime nurodyta, kad gimstamumo sumažėjimas buvo susijęs ne su pandemijos politika ar pačiu koronavirusu, bet su skiepais[3].
Nutekintame vidiniame ligoninės elektroniniame laiške iš Kalifornijos teigiama, kad COVID-19 vakcinacijos kampanijos metu gerokai padaugėjo negyvų gimusių kūdikių skaičius. Negyvų gimusių kūdikių skaičius nuo 5,74 1000-iui gimimų 2020 m., padidėjo iki 29,3 gimimų 2021 m. ir 2022 m. Šis skaičius padidėjo daugiau nei keturis kartus[4].
O Izraelio mokslininkai neseniai taip pat skelbė tyrimą, kuriame daroma išvada, kad praėjus keliems mėnesiams po antrosios „Pfizer/BioNTech“ COVID-19 vakcinos dozės, 37 Izraelio spermos donorų spermatozoidų skaičius laikinai sumažėjo apie 15 proc[5].
Tyrimo metu buvo tiriami keturi standartiniai spermos kokybės rodikliai 37 registruotų spermos donorų, kurių vidutinis amžius 26 metai, mėginiuose, paimtuose trijose Izraelio vaisingumo klinikose ir keturiuose laiko momentuose: prieš skiepijimą, praėjus maždaug mėnesiui (15-45 dienoms) po antrosios vakcinos dozės gavimo, po to praėjus maždaug trims mėnesiams (75-125 dienoms) ir galiausiai praėjus maždaug šešiems mėnesiams (145 dienoms ar vėliau).
Tyrimo autoriai šį poveikį sieja su karščiavimu, įprastu šalutiniu vakcinos poveikiu, ir pažymi, kad po 145 dienų spermatozoidų skaičius grįžo į prieš vakciną buvusį lygį.
Ne tik sperma, bet ir kraujas
Toliau tęsiantis diskusijoms apie tai, kaip vakcina galėjo atsiliepti žmogaus vaisingumui, nerimas auga ne tik dėl vakcinuotų spermos donorų mėginių kokybės, bet ir dėl kraujo.
Dėl to, šveicarų natūropatas – alternatyvios medicinos šalininkas – George’as Della Pietra, manantis, kad mRNA vakcinos „užteršia“ kraują, siekia įkurti atskirą kraujo banką, kuriame donorais tapti galėtų tik nevakcinuoti asmenys. Tai būtų„Safe Blood Donation“ organizacija, kuri suvienytų visus neskiepytus kraujo donorus.
Natūropato G. Dellos Pietro teigimu, būtent baimė dėl mRNA technologijos pagalba sukurtos vakcinos nuo koronaviruso verčia kai kuriuos prieš vakciną nusiteikusius asmenis baimintis, jog patekus į ligoninę ir prireikus staigios pagalbos perpilant kraują, asmuo gaus, jo įsitikinimu, užterštą kraują.
Vis dėlto, tam, kad tokia organizacija būtų įkurta, trukdo kai kurios dabar galiojančios taisyklės. Pavyzdžiui, kraujo donorystės metu, vakcinuotų ir ne individų kraujas nėra kažkaip išskiriamas ar identifikuojamas. Kraujas yra tiesiog testuojamas dėl kelių pagrindinių ligų: hepatito B, hepatito C, ŽIV-1 ir ŽIV-2, HTLV-I ir HTLV-II, sifilio, Vakarų Nilo viruso, taip pat kai kurių ligų, kurios yra aktualios pagal geografinę vietą.
Be to, kraujo centrai bei ligoninės, išskyrus mokslinius tyrimus, nesaugo duomenų, ar donorai buvo užsikrėtę COVID-19, taip pat ir dėl to, ar donorai buvo skiepyti nuo viruso. Tam nėra ir jokio reikalavimo. Visi donorai tiesiog turi būti sveiki ir atsakyti į pagrindinius klausimus, o surinkti kraujo vienetai, prieš paskirstant juos ligoninėms, yra ištiriami tik dėl anksčiau minėtų užkrečiamųjų ligų. Praktikoje, patikrinti iš kur kraujas atkeliavo, nėra įmanoma, tai draudžia ir etinės normos, donorų privatumo apsauga.
Žinoma, medicinoje praktikuojama ir tikslinė donorystė, tačiau tuomet, kai tai indikuoja specifinės asmens sveikatos priežastys, pavyzdžiui, reta kraujo grupė, sutampanti tik su vienu iš tėvų.
Tikslinės donorystės praktiką siekiantis pakeisti natūropatas G. Della Pietra teigia, kad įkūrus „Safe Blood Donation“ platformą, jos nariai galėtų mokėti pradinį 50 eurų įstojimo mokestį, o vėliau kasmet mokėtų po 20 eurų. Taip būtų užtikrinama, kad prireikus medicininių intervencijų, jie gaus „švaraus“ kraujo.
Šiuo metu, pacientai gali laisvai atsisakyti kraujo perpylimo dėl bet kokios priežasties. Kraujo perpylimo sau ar savo atžalai atsisakantis asmuo, tuomet visas sveikatos rizikas prisiima sau, nes nesant galimybių patikrinti kraujo ištakų, medikų paskirto gydymo yra tiesiog atsisakoma.
Vis dėlto, itin sunkiose situacijose, gelbstint gyvybes, dažnai reikia naudoti bet kokį turimą kraują. Problema dažniau tampa bendras kraujo trūkumas, o ne specifiniai paciento pageidavimai.
