Vilniuje gerinamos sąlygos viešajam transportui, bet vairuotojams – špyga
Vilniaus miestas ruošiasi dideliam pokyčiui – per artimiausius penkerius metus čia bus įrengti net 43 kilometrai „A“ juostų, skirtų viešajam transportui. Tai reiškia, kad autobusai ir troleibusai galės judėti greičiau ir nesivelti į spūstis. Pirmiausia „A“ juostos pasirodys T. Narbuto, V. Kudirkos ir dalyje Kareivių gatvės, o per visą projektą jų užteks ir kitose svarbiose miesto vietose. Tačiau vairuotojams – jokių gerų naujienų, mat apie gatvių platinimą sostinės savivaldybė nė girdėti nenorinti.
Per paskutinius dešimt metų Vilniuje jau buvo įrengta 12,4 kilometro tokių juostų, o šiandien jų bendras ilgis siekia 43,2 km. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas pabrėžė, kad ši infrastruktūra leis viešajam transportui įgyti tikrą prioritetą kelyje ir užtikrinti sklandesnį bei greitesnį judėjimą sostinėje[1].
Tuo tarpu į nuolat dėl spūsčių besiskundžiančius vilniečius sureagavęs Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas dar gruodžio mėnesį pateikė pasiūlymą koreguoti Kelių eismo taisykles (KET). Anot jo, didžiausia problema – ne siaurinamos gatvės ar nepakankama viešojo transporto infrastruktūra, o vairuotojai, po smulkių avarijų blokuojantys eismo juostas.
Nors miestiečiai pastebi, kad gatvių tankinimas ir chaotiška urbanizacija stipriai prisideda prie spūsčių, pats meras tikina, kad situacija per pastarąjį dešimtmetį iš esmės nepasikeitė. Viešojoje erdvėje netyla diskusijos, kad problema gali slypėti ir kultūriniuose įpročiuose – esą vilniečiai vis dar linkę rinktis nuosavus automobilius kaip statuso simbolį, o viešojo transporto infrastruktūros plėtojimas miestui esą dar netapo prioritetu.
Apie galimybę platinti sostinės gatves neužsimenama nė pusę lūpų
O štai Gariūnų gatvės išvažiavimas į A1 Vilnius–Kaunas magistralę jau seniai pripažintas kaip viena problemiškiausių sostinės transporto arterijų. Vienintelė eismo juosta, ribotas pralaidumas ir nuolat besiformuojančios spūstys ypač apsunkina judėjimą tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų[2].
Šis kelias tampa dar svarbesnis kalbant apie evakuacijos kelius. Jei tektų skubiai palikti Vilnių, dabartinė situacija gali tapti tikru iššūkiu – viena juosta tiesiog neatlaikytų transporto srauto. Nepaisant šių problemų, realūs sprendimai kol kas taip ir nepajudėjo iš vietos.
Sostinės vadas V. Benkunskas yra minėjęs apie rekonstrukcijos būtinybę, tačiau pats kelias priklauso ne savivaldybei, o bendrovei „Via Lietuva“. Pasak savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko, dar pernai pradėtos derybos dėl kelio platinimo iki dviejų juostų, tačiau aiškaus veiksmų plano vis dar nėra.
Savivaldybė teigia, kad, gavusi valstybės finansavimą, imtųsi projektavimo ir rekonstrukcijos darbų. Vis dėlto lieka neaišku, ar ši problema yra prioritetinė Vyriausybės darbotvarkėje. Tad kol sprendimai vilkinami, vairuotojai ir toliau kasdien gaišta laiką spūstyse.
Meras panoro „sulaužyti“ ir alternatyviųjų transporto priemonių mėgėjų rankas
Tačiau to nebūtų gana, sostinės mero įžūlumas jau pasiekė piką – viešąjį transportą išbrangino tiek, kad vilniečiai jau tikrai dar gerai pagalvos prieš į jį lipdami, o dar prie to pačio galvoja ir „nusodinti“ paspirtukininkus. Miestiečiai jau kraipo galvas – greitai beliks vienintelė išeitis – tik išmokti skraidyti. Mat tuoj ir už nueitus žingsnius mokesčius įves – juk trypiamas miesto asfaltas.
Sostinės savivaldybė taip pat vis giliau kiša ranką į Vilniaus miesto gyventojų kišenes, reikalaudama mokėti ne tik už automobilių taršą, bet ir už ekologišką judėjimą. Naujausias sprendimas – vieno euro mokestis už kiekvieną dalinimosi platformų elektrinį paspirtuką ar dviratį. Nors jį mokės pačios įmonės, paslauga brangs ir gyventojams.
Tuo tarpu nuo liepos vilniečius pasitiks ir gerokai didesnės viešojo transporto kainos. Vienkartinis bilietas pabrangs iki 1,25 Eur, mėnesinis – iki 45 Eur, o metinis – net iki 480 Eur. Gyventojai skaičiuoja – dar tiek pat prisidūrus jau galima važinėti mažalitražiu automobiliu. Paradoksalu, kad vis dar skatinama persėsti į ekologiškesnį transportą, tačiau elektromobilių vairuotojams naikinamos lengvatos, o paspirtukai apmokestinami.
Ironiška, bet savivaldybei trūkstant lėšų infrastruktūrai, 3 mln. eurų randama… laivams, kurie kursuos Nerimi. Planuojama įsigyti aštuonis laivus, kai tuo metu miestiečiai suka galvas, kuo ir už kiek važiuoti į darbą. O kaip rodo praktika – taršos mokesčiai biudžetą papildo, bet aplinkos oro kokybė nuo to nesikeičia.
