Realūs atlyginimai Europoje smuks keturiose didžiosiose šalyse: Vokietijai prognozuojama išimtis

Keturiose iš penkių didžiųjų Europos ekonomikų prognozuojamas realiųjų algų kritimas

Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje realieji atlyginimai 2027 m. pirmąjį ketvirtį turėtų būti mažesni nei 2026 m. pradžioje. Iš penkių lyginamų didžiųjų Europos ekonomikų tik Vokietijai prognozuojamas augimas. Tokią kryptį rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skaičiavimai, kuriais remiasi spalio 8 d. paskelbta apžvalga.

Realusis atlyginimas parodo, kaip keičiasi algos perkamoji galia, įvertinus kainų augimą. Todėl prognozuojamas kritimas nereiškia, kad visiems darbuotojams bus sumažintos darbo sutartyse įrašytos sumos. Jis reiškia, kad nagrinėjamu laikotarpiu atlygio pokytis gali atsilikti nuo kainų pokyčio.

Visi toliau pateikiami pokyčiai lyginami su 2026 m. pirmuoju ketvirčiu. Šis atskaitos taškas svarbus: prognozė nelygina vienų kalendorinių metų vidutinės algos su kitų metų vidurkiu ir nenurodo, kiek konkretus žmogus gaus „į rankas“.

Italijoje ir Ispanijoje algų perkamoji galia neatsigautų iki 2027 m. pabaigos

Didžiausias laikinas nuosmukis numatomas Italijoje. Pagal prognozę, 2026 m. trečiąjį ketvirtį realusis atlygis būtų 1,9 proc. mažesnis nei tų metų pradžioje. 2027 m. pirmąjį ketvirtį skirtumas sumažėtų iki 1,4 proc., tačiau net metų pabaigoje rodiklis tebebūtų 0,6 proc. žemiau pradinio lygio.

Italijos padėtį apsunkina energijos kainos. Šalis smarkiai priklauso nuo importuojamos naftos ir dujų, o EBPO nurodo, kad 2027 m. numatyta palyginti nedaug kolektyvinių darbo sutarčių atnaujinimų. Atlyginimų augimą taip pat ribotų laisvesni darbo rinkos pajėgumai. Rugsėjį metinė infliacija Italijoje preliminariai siekė 4,1 proc.

Ispanijoje nuosmukis būtų mažesnis, tačiau truktų ilgiau. Prognozuojama, kad 2026 m. trečiąjį ketvirtį realusis atlygis nuo metų pradžios lygio atsiliks 0,4 proc., ketvirtąjį - 0,7 proc. Toks 0,7 proc. atotrūkis išliktų visus 2027 m. ketvirčius. Ispanijoje rugsėjo metinė infliacija preliminariai pasiekė 5 proc.; EBPO šalies apžvalgoje primenama, kad realiosios algos jau 2026 m. pradžioje buvo 2 proc. mažesnės nei 2021 m. pradžioje.

Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje kritimą keistų atsigavimas

Jungtinei Karalystei prognozuojamas antras pagal dydį nuosmukis tarp penkių šalių. Nuo 2026 m. pirmojo ketvirčio lygio realusis atlygis trečiąjį ketvirtį sumažėtų 1,5 proc., o ketvirtąjį - 1,6 proc. Vėliau atotrūkis turėtų mažėti: 2027 m. trečiąjį ketvirtį rodiklis jau būtų 0,4 proc. aukščiau pradinio lygio, metų pabaigoje - 1 proc. aukščiau.

Rugpjūtį Jungtinės Karalystės metinė infliacija siekė 3,1 proc. Tą patį mėnesį darbo skelbimuose siūlomi atlyginimai buvo 4 proc. didesni nei prieš metus, tačiau tai yra naujiems darbuotojams siūlomas atlygis, o EBPO prognozė apima platesnį atlygio vienam darbuotojui rodiklį. Šių skaičių negalima laikyti dviem to paties mato įverčiais.

Prancūzijoje prognozuojamas mažiausias nuosmukis iš keturių šalių: 2026 m. antrąjį ketvirtį realusis atlygis būtų 0,5 proc. žemiau metų pradžios lygio. Į jį sugrįžtų 2027 m. antrąjį ketvirtį, o metų pabaigoje būtų 0,1 proc. aukštesnis. Prancūzijos centrinis bankas savo rugsėjo prognozėje taip pat numatė, kad nuo 2026 m. vidurio iki 2027 m. pradžios vidutinis atlyginimas augs lėčiau už kainas.

Vokietijoje realiesiems atlyginimams numatomas augimas visą laikotarpį

Vokietija vienintelė iš penkių šalių, kuriai nė vieną nagrinėjamą ketvirtį neprognozuojamas kritimas nuo 2026 m. pradžios lygio. Numatyta, kad realusis atlygis 2026 m. antrąjį ketvirtį bus 0,1 proc. didesnis, metų pabaigoje - 0,5 proc. didesnis. 2027 m. pabaigai prognozuojamas 1,7 proc. prieaugis - didžiausias šiame penketuke.

EBPO Vokietijos apžvalgoje nurodo, kad atlyginimų augimą palaiko kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, kolektyvinės derybos ir ekonominę veiklą skatinančios valstybės išlaidos. Vokietijoje 2026 m. pradžioje realiosios algos buvo 0,9 proc. didesnės nei 2021 m. pradžioje. Rugsėjo išankstiniais duomenimis, metinė infliacija šalyje siekė 3,3 proc.

Ankstesnis patvirtintas Vokietijos atlyginimų rodiklis taip pat rodo augimą, nors jo laikotarpis kitoks nei prognozės lentelėje. 2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2025 m. ketvirčiu, nominaliosios algos pakilo 4,1 proc., vartotojų kainos - 2,5 proc., o realiosios algos - 1,5 proc. Šis metinis statistikos tarnybos palyginimas neturėtų būti painiojamas su prognozuojamu pokyčiu nuo 2026 m. pirmojo ketvirčio.

Euro zonos atlyginimų prognozė Lietuvai netaikoma tiesiogiai

Visoje euro zonoje realusis atlygis 2026 m. viduryje, palyginti su tų metų pirmuoju ketvirčiu, turėtų sumažėti 0,4 proc. Pagal EBPO prognozę, pradinį lygį jis pasiektų 2027 m. pirmąjį ketvirtį, o metų pabaigoje būtų 0,7 proc. aukštesnis. Tai bendras kelių šalių rodiklis, todėl jis neapibūdina kiekvienos valstybės atskirai.

Lietuvoje rugsėjo metinė infliacija siekė 6,1 proc. - daugiau nei euro zonos 3,8 proc. vidurkis. Gegužę paskelbtoje Europos Komisijos prognozėje 2026 m. Lietuvai buvo numatytas 7,1 proc. darbo užmokesčio ir 4,4 proc. kainų augimas, tačiau ji parengta gerokai prieš rugsėjo infliacijos duomenis. Spalio 8 d. nagrinėtas penkių ekonomikų palyginimas atskiros Lietuvos realiųjų algų prognozės nepateikia.

EBPO skaičiavimai remiasi prielaida, kad Artimųjų Rytų konflikto sukelti energijos tiekimo sutrikimai bus dideli, bet palyginti trumpalaikiai. Rugsėjo duomenimis, energijos kainos euro zonoje buvo 18,8 proc. aukštesnės nei prieš metus. Todėl lentelėje pateikti 2027 m. skaičiai yra pagal konkrečias prielaidas sudaryta prognozė, o ne jau įvykęs atlyginimų pokytis.