Pas gydytoją – tik už savo pinigus? Beveik pusei gyventojų už gydymo paslaugas teko susimokėti

Ilgos eilės pas gydytojus vis dažniau paliečia ir piniginę

Vizito pas gydytoją reikia dabar, tačiau nemokamos konsultacijos tenka laukti per ilgai - su tokia situacija susidūrę Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi mokėti patys. Naujas tyrimas rodo, kad per pastaruosius metus bent kartą už konsultaciją dėl per ilgo laukimo savo lėšomis mokėjo beveik pusė tų gyventojų, kuriems reikėjo apsilankyti pas gydytoją.

Tačiau galimybę eilę sutrumpinti savo pinigais turi ne visi. Beveik ketvirtadalis - 24 proc. - apklaustųjų teigia dėl finansinių priežasčių atidedantys rūpinimąsi savo sveikata. Dar dalis žmonių nurodo dėl per didelės paslaugos kainos apskritai atsisakę vizito pas gydytoją. Taigi ilgos eilės daliai gyventojų reiškia papildomas išlaidas, o kitiems - atidėtą sveikatos priežiūrą.

„Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 35 proc. gyventojų, kuriems per pastaruosius 12 mėnesių reikėjo apsilankyti pas gydytoją, dėl per ilgo nemokamos konsultacijos laukimo savo lėšomis mokėjo už vizitą privačioje gydymo įstaigoje. Dar 9 proc. nurodė mokėję tiek valstybinėje, tiek privačioje įstaigoje, o 5 proc. - valstybinėje gydymo įstaigoje.

Iš viso bent vienu iš šių būdų už konsultaciją dėl per ilgo laukimo teko mokėti beveik pusei apklaustųjų, kuriems per pastaruosius metus buvo reikalingas vizitas pas gydytoją.

„Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais sveikatos priežiūros prieinamumas tampa ne tik laukimo, bet ir asmeninių finansų klausimu.

„Susirgę paprastai neplanuojame, kada tiksliai prireiks gydytojo konsultacijos, tyrimų ar kitų sveikatos priežiūros paslaugų. Jei nemokamos konsultacijos reikia laukti ilgiau, žmonės paprastai ieško alternatyvų. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad su tokiu pasirinkimu susiduria tikrai nemaža visuomenės dalis, todėl eilės tampa ne vien laiko, bet ir šeimos finansų klausimu“, - sako A. Zinevičius.

Už galimybę nelaukti dažniau moka darbingo amžiaus žmonės

Tyrimo rezultatai rodo, kad viena pagrindinių priežasčių rinktis privačią gydymo įstaigą yra galimybė greičiau patekti pas reikalingą specialistą. Tai nurodė 68 proc. respondentų, kurie dažniausiai renkasi privačias gydymo paslaugas.

Po 54 proc. apklaustųjų kaip svarbias priežastis įvardijo galimybę patiems pasirinkti norimą specialistą ir, jų vertinimu, aukštesnę privačių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Taigi greitesnis patekimas pas gydytoją nėra vienintelis argumentas, tačiau būtent jį respondentai minėjo dažniausiai.

Ryškūs skirtumai matomi ir palyginus skirtingas amžiaus grupes. Dėl per ilgo nemokamo vizito laukimo privačioje gydymo įstaigoje savo lėšomis mokėjo po 42 proc. 26–35 metų ir 36–45 metų respondentų.

Tarp 56 metų ir vyresnių apklaustųjų tokių buvo gerokai mažiau - 26 proc. Vis dėlto vien tyrimo rezultatai neleidžia nustatyti, kodėl jaunesni ir vidutinio amžiaus žmonės dažniau renkasi mokamas konsultacijas.

Pasak A. Zinevičiaus, duomenys parodo, kad nemažai daliai darbingo amžiaus žmonių galimybė greičiau gauti reikalingą sveikatos priežiūros paslaugą tampa priežastimi papildomai atverti piniginę. Susidūrus su sveikatos problema, pasirinkimas neretai tampa paprastas - laukti nemokamos konsultacijos arba mokėti už galimybę pas specialistą patekti greičiau.

Ne visi gali sau leisti susimokėti

Kita tyrimo pusė atskleidžia priešingą situaciją. Kol vieni gyventojai ilgas eiles apeina pasirinkdami mokamas paslaugas, kiti dėl finansinių galimybių vizitą pas gydytoją ar kitą rūpinimąsi sveikata atideda.

Beveik ketvirtadalis - 24 proc. - apklaustųjų nurodė, kad rūpinimąsi savo sveikata atideda dėl finansinių priežasčių. Dar 8 proc. respondentų teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių yra atsisakę apsilankyti pas gydytoją dėl per didelės paslaugos kainos.

Šie skaičiai parodo dvi skirtingas situacijas: vieni žmonės gali skirti papildomų pinigų tam, kad gydytojo konsultaciją gautų greičiau, o kitiems pati būtinybė už sveikatos paslaugą mokėti tampa kliūtimi ja pasinaudoti.

Pasak A. Zinevičiaus, ta pati sveikatos paslaugų prieinamumo problema skirtingiems žmonėms gali turėti labai skirtingą finansinę reikšmę. Vieniems mokama konsultacija tampa priimtinu būdu greičiau patekti pas specialistą, o kitiems papildomos išlaidos gali būti pernelyg didelė našta mėnesio biudžetui.

„Sveikatos išlaidos tuo ir sudėtingos, kad jų poreikį sunku tiksliai numatyti. Žmogus gali būti suplanavęs įprastas mėnesio išlaidas, tačiau netikėtai prireikus kelių konsultacijų, tyrimų ar diagnostikos bendra suma gali tapti nemenka. Todėl svarbu galvoti ne tik apie tai, kaip padengti jau atsiradusias išlaidas, bet ir kaip tokioms situacijoms finansiškai pasiruošti iš anksto“, - sako ekspertas.

Netikėtoms sveikatos išlaidoms siūlo ruoštis iš anksto

„Draudimas nepanaikina eilių sveikatos sistemoje, tačiau gali padėti žmogui turėti daugiau finansinių galimybių rinktis, kai sveikatos paslaugos prireikia netikėtai. Kartu žmogus turi aiškų žinojimą, kokias paslaugas ir kokia apimtimi jo pasirinktas draudimas padengia“, - pažymi A. Zinevičius.