Naujosios Vyriausybės ranka ir toliau glostys tik skurdžiausiai gyvenančius?
Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė trečiadienį oficialiai registravo savo ketverių metų programos įgyvendinimo planą, kuriame numatomi svarbūs pokyčiai mokesčių, pensijų ir išmokų srityse. Vienas iš svarbiausių pasiūlymų – mokesčių didinimas aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims, taip pat planuojama įvesti lengvatinį PVM ekologinei ūkininkų produkcijai ir kelionėms į ir iš darbo. Galiausiai patys socialdemokratai apsisprendė, kad mokesčiai kils visiems – ir gyventojams, ir verslams.
Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatyme numatyta įteisinti neapmokestinamą kelionės į darbą apmokėjimą, o taip pat didinti progresyvumą, taip stiprinant teisingesnį mokestinį paskirstymą. Vyriausybė taip pat žada spręsti savivaldybių finansavimo klausimus, numatydama nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus.
Be to, plane numatoma keisti pensijų sistemą ir socialines išmokas, siekiant sumažinti skurdą tarp pensininkų. Numatoma peržiūrėti šalpos ir socialinio draudimo pensijų sistemas, kad pensijos būtų didesnės, o jas gaunantys asmenys patirtų mažiau skurdo.
Taip pat žadama didinti vaikų išlaikymo išmokas ir tobulinti socialinių išmokų indeksavimo tvarką, kad jos labiau atspindėtų infliacijos bei atlyginimų pokyčius. Vyriausybė taip pat ketina užtikrinti geresnes socialinio draudimo garantijas savarankiškai dirbantiems ir keisti darbo kodeksą, kad stiprintų darbuotojų, ypač dirbančių skaitmeninėse platformose, teisių apsaugą.
Dabar jau neslepia – mokesčiai kils ir verslams, ir gyventojams
Tačiau jau dabar socialdemokratų pasėtas optimizmas pradeda pamažu garuoti – net ir šie jau nebeslepia, kad dalis mokesčių kils tiek verslui, tiek gyventojams.
Ketinama didinti pelno, gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčius, taip pat atsisakyti dalies lengvatų. Didelės įmonės jau ruošiasi mokėti daugiau, tačiau siekia, kad surinktos lėšos būtų panaudotos gynybai.
Tuo tarpu verslas pripažįsta, kad mokesčių našta didės, tačiau baiminasi, kad tai gali turėti neigiamų pasekmių ekonomikai, įskaitant kainų augimą ir investicijų stabdymą.
Socialdemokratai taip pat planuoja didinti gyventojų pajamų mokesčius, tačiau kritikai abejoja, ar tai suteiks reikšmingą finansinį postūmį biudžetui.
Be to, planuojama įvesti nekilnojamojo turto mokestį, kurio neva reikalauja Briuselis (antraip Lietuva neteks milijardo eurų), tačiau tikėtina, kad mokestis nebus taikomas turtui, kurio vertė neviršija 20 tūkst. eurų.
Verslas ir koalicijos partneriai nesipriešina šiam sprendimui, tačiau tikslūs tarifai kol kas neatskleidžiami.
Siūlomas PVM vaisiams ir daržovėms mažinimas
Premjeras G. Paluckas taip pat pažėrė ir siūlymų mažinti PVM šviežiems vaisiams ir daržovėms – Vyriausybės vadovas tikisi, kad Seime šis siūlymas galėtų būti svarstomas jau pavasario sesijoje.
Tačiau, kaip jis pabrėžia, prieš priimant sprendimą būtina užsitikrinti visos valdančiosios koalicijos palaikymą. Pasak premjero, mažesnis mokestis ne tik paskatintų vietinę gamybą, bet ir prisidėtų prie sveikesnės mitybos skatinimo, nes daržovės ir vaisiai yra geresnė alternatyva užkandžiams su pridėtiniu cukrumi.
G. Palucko vadovaujama Vyriausybė taip pat ketina svarstyti bendrą PVM lengvatą maisto produktams bei viešojo maitinimo paslaugoms.
Socialdemokratai ramina: gaunančių mažai ir vidutiniškai tai neturėtų paliesti
Valdantieji socialdemokratai ramina: planuojama mokesčių pertvarka mažiausiai uždirbančiųjų beveik nepaveiks. Partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė po pirmadienį vykusio LSDP valdybos posėdžio patikino, kad pokyčiai labiausiai palies tuos, kurie gauna didesnes pajamas iš įvairių šaltinių.
„Negali būti taip, kad mažai uždirbantys moka didesnius mokesčius nei turtingieji“, – sakė ji, pabrėždama, jog stambus kapitalas turėtų solidariai prisidėti prie švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos bei gynybos finansavimo.
Socialdemokratai tvirtina, kad siekia teisingesnės ir solidaresnės mokesčių sistemos, o biudžeto perskirstymą planuoja didinti, artindami jį prie europinio vidurkio. Šiuo metu Lietuvoje biudžeto perskirstymas siekia 32 proc., kai tuo tarpu ES šalių vidurkis – apie 40 proc. Tai reiškia didesnį valstybės vaidmenį užtikrinant viešąsias paslaugas ir socialinę apsaugą. Mokesčių pertvarka buvo viena pagrindinių LSDP rinkimų programos dalių, todėl, pasak Blinkevičiūtės, partijos pozicija šiuo klausimu išlieka vieninga.
