Elektra garantiniame tiekime kovą pabrangs beveik 40 proc.
Jau kovo mėnesį elektros energijos garantinio tiekimo kaina gyventojams smarkiai kils – kilovatvalandės (kWh) kaina pasieks 31,32 cento, tai yra net 39 % brangiau nei vasarį. Pagrindinė priežastis – stipriai išaugusi biržos kaina.
Tai reiškia, kad 150 kWh mėnesio sąskaita sieks 46,99 euro (vasarį buvo 33,81 euro), o 450 kWh sąskaita pakils iki 203,6 euro (vasarį – 146,5 euro). Kainų augimas palies visus garantinio tiekimo planus, o energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ramina, kad rinkos kainos artimiausiomis savaitėmis turėtų stabilizuotis dėl atsinaujinančios energetikos plėtros.
Ministras taip pat pabrėžia, kad norint išvengti kintančių kainų, geriausia alternatyva yra įsirengti saulės elektrinę arba pasirinkti fiksuotą elektros tarifą iš nepriklausomų tiekėjų. Pastarieji siūlo įvairius tarifus, tačiau jų kainos priklauso nuo rinkos sąlygų ir papildomų mokesčių. Garantinis tiekimas taikomas tiems gyventojams, kurie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo arba kurių tiekėjas nutraukė veiklą. Šiuo metu tokių vartotojų yra apie 40,3 tūkst.
Kadangi garantinio tiekimo kainos priklauso nuo biržos svyravimų, vartotojams rekomenduojama pasidomėti tiekėjų pasiūlymais ir įvertinti galimybes sutaupyti, fiksuojant elektros kainą ar investuojant į atsinaujinančius energijos šaltinius.
Prognozuojama, kad verslui bus skausmingos sąskaitos už vasarį
Tuo tarpu, jau kalbama, kad vasaris pramonės įmonėms gali atnešti ne pačių maloniausių staigmenų – elektros kaina rinkoje pašoko 57 % lyginant su sausiu, o kai kurios įmonės jau gavo didžiausias sąskaitas per pastaruosius metus[1].
Panevėžio įmonės „Lietkabelis“ vadovas Sigitas Gailiūnas teigia, kad elektros vidutinė kaina pasiekė beveik 40 centų už kilovatvalandę, tačiau gamybos stabdyti neketinama, nes tai atneštų dar didesnius nuostolius. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad Lietuva pati pasigamina tik 45–60 % reikalingos elektros, todėl tenka brangiai importuoti.
Nurodoma, kad elektros kainų augimą lėmė šaltas oras, mažesnė vėjo energijos gamyba bei pabrangusios dujos. Verslai ieško būdų prisitaikyti – kai kurios įmonės perkelia gamybą į laikotarpius, kai elektra pigesnė, kitos kelia produkcijos kainas.
Kojinių gamybos įmonės „Sparta Textile“ vadovas Tomas Tumynas sako, kad konkurencija su užsienio rinkomis tampa vis sudėtingesnė – Jungtinėse Valstijose elektros kaina siekia vos 14 centų už megavatvalandę, o Lietuvoje ji daugiau nei tris kartus didesnė. Dėl to kai kurie verslai jau susitarė su užsienio klientais dėl didesnių kainų – pavyzdžiui, „Sparta Textile“ sėkmingai padidino kainą Vokietijos policijai.
Nugulė pasiūlymas dėl abonentinio mokesčio už elektrą
O štai praėjusią savaitę elektros tiekėjai suprato, kad brangstant pačiai elektrai, derėtų ir patiems paieškoti papildomų pajamų šaltinių, mat taip gerai ilgai nebus. Savo ruožtu visuomeninis elektros tiekėjas „Ignitis“ (kuris, Lietuvoje, beje, labai skursta – pernai metais įmonės uždirbtas pelnas perlipo 500 mln. eurų ribą) pranešė apie ketinimus įsivesti abonentinį mokestį už elektrą trečiajame liberalizacijos etape likusiems gyventojams.
Aiškinama, kad tokiu mokesčiu būtų dengiami administraciniai – su sąskaitų išrašymu – susiję tiekėjų kaštai.
Tuo tarpu elektros kainos išlieka nepastovios. Vasario mėnesį didmeninė elektros kaina Lietuvoje šoktelėjo 75 % lyginant su sausiu, o praėjusios savaitės vidutinė kaina pasiekė 0,364 Eur/kWh – 30 % daugiau nei prieš savaitę. Nors valdžios atstovai ramina, kad situacija stabilizuojasi, ekspertai įspėja, jog elektros kainas lemia ne tik sezoniškumas, bet ir infrastruktūros problemos, tokios kaip sugedęs „EstLink 2“ kabelis tarp Suomijos ir Estijos ar pabrangęs šiluminių jėgainių kuras.
Tiekėjai kol kas šiek tiek mažino fiksuotos kainos planus, tačiau neaiškumas dėl reguliavimo ir kainų ateities kelia nerimą tiek gyventojams, tiek verslui.
Primename, kad vasario 8 d. Lietuva žengė istorinį žingsnį atsijungdama nuo BRELL žiedo, taip siekdama užtikrinti savo energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos ir Baltarusijos.
