Miškų savininkai sulaukia įtartinų pasiūlymų parduoti savo nuosavybę
Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai privačių miškų savininkai sulaukia įtartinų pasiūlymų parduoti savo miškus. Aplinkos ministerija ragina būti itin atsargiems ir nepasiduoti skubotiems sprendimams, nes kai kurie pasiūlymai gali būti apgaulingi, o už mišką sumokėta kaina dažnai būna gerokai mažesnė nei rinkos vertė. Tad kaip atpažinti tokius pasiūlymus ir ką daryti, kad apsisaugotumėte?
Aplinkos ministerija praneša, kad pastaruoju metu gauna vis daugiau privačių miškų savininkų klausimų dėl laiškų ar skambučių, kuriuose bendrovės ar viešosios įstaigos siūlo parduoti miškus. Šiuose pasiūlymuose dažnai teigiama, kad bendrovės gali suteikti informaciją apie sklypuose galiojančius ar būsimus apribojimus ir siūlo įsigyti mišką už „palankią kainą“. Kai kuriais atvejais net naudojami Aplinkos ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos ar Valstybinių miškų urėdijos logotipai, siekiant sukurti patikimumo įspūdį.
„Būta atvejų, kad tokiais siūlymais susigundęs asmuo tik pardavęs mišką supranta, kad jam buvo sumokėta gerokai mažesnė negu rinkos kaina“, – įspėja Aplinkos ministerija. Todėl raginama itin atsakingai vertinti tokius pasiūlymus ir prieš priimant sprendimą konsultuotis su specialistais, išmanančiais miškų rinką.
Valstybė vykdo miškų pirkimus, tačiau niekada netarpininkauja parduodant privačius miškus
Svarbu pabrėžti, kad nei Aplinkos ministerija, nei Valstybinė miškų tarnyba, nei Valstybinių miškų urėdija netarpininkauja parduodant privačius miškus. Jei gaunate pasiūlymą, kuriame teigiama, kad bendrovė bendradarbiauja su šiomis institucijomis, tai gali būti ženklas, kad susidūrėte su galimai nesąžininga veikla.
Nors minėtos institucijos netarpininkauja parduodant privačius miškus, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba vykdo gamtiniu požiūriu vertingų miškų sklypų išpirkimą. Tokius sklypus valstybei siūlo patys miškų savininkai.
„Kriterijai, kuriuos Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba taiko valstybės vardu išperkant privačius miškus skelbiami šios tarnybos tinklapyje“, – nurodo Aplinkos ministerija.
Prioritetas teikiamas sklypams, kuriuose yra inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos natūralios miško buveinės, kurių apsaugos būklė laikoma nepalankia, taip pat sklypams, kuriuose yra miškui būdingų saugomų rūšių buveinės.
Tuo tarpu Valstybinių miškų urėdijos regioniniai padaliniai perka žemes, skirtas naujiems miškams įveisti, siekiant padidinti šalies miškingumą. Daugiau informacijos apie šiuos pirkimus galima rasti Valstybinių miškų urėdijos tinklapyje.
Kaip pasitikrinti informaciją apie savo mišką?
Aplinkos ministerija primena, kad miškų savininkai patys gali lengvai pasitikrinti, kokie apribojimai galioja jų sklypuose. Tam skirtos kelios viešosios platformos:
- M-GIS. Neatlygintinai teikiama geografinė informacija apie miškus, kurioje pateikiami duomenys apie sklypus, miškų administracinį suskirstymą, priskyrimą grupėms bei leidimus kirsti mišką.
- VMT-GIS. Šioje Miškų valstybės kadastro žemėlapių paslaugoje galima rasti išsamią informaciją apie miško žemės sklypus, ortofotoplanus, saugomas teritorijas ir kultūros paveldo objektus. Sistema leidžia įkelti savo duomenis, atlikti miško ūkinių priemonių projektavimo darbus ir gauti informaciją apie miško žemės bei medynų vertę. Svarbu žinoti, kad šią paslaugą administruoja VĮ Registrų centras, o ja naudotis gali tik registruoti vartotojai, sudarę duomenų teikimo sutartį.
- Saugomų teritorijų valstybės kadastras (STVK). Leidžia pasitikrinti, ar miško plotas patenka į saugomą teritoriją.
- Biologinės įvairovės duomenų bazė Lizmap. Čia galima sužinoti, ar miškas yra „Natura 2000“ teritorijoje.
- Saugomų rūšių informacinė sistema (SRIS). Šioje sistemoje galima patikrinti, ar miško sklype yra registruotų paukščių ar žvėrių buveinių.
Norintys gauti detalesnės informacijos apie sklypų apribojimus gali kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą telefonu +370 670 06211.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informaciją.
