Lūpų putlinimo procedūra žavi vis daugiau nepilnamečių
Lūpų putlinimas, ypač tarp jaunesnės kartos atstovų, tapo populiaria grožio procedūra. Tačiau baksnojama pirštu, esą dabartinė grožio industrija daro meškos paslaugą dar nesusiformavusiems asmenims, jiems bandant atitikti tam tikrus grožio standartus ir patiriant psichologinį spaudimą. Šiuolaikinės grožio industrijos ir socialinių tinklų poveikis iš tiesų dažnai sukuria „idealios išvaizdos“ standartus, kurie neretai yra nepasiekiami be plastinės chirurgijos ar kitų intervencijų. Visgi, nepaisant to, jog lūpų putlinimas gali būti laikomas madingu, svarbu atskirti, kada tai signalizuoja apie gilias psichologines problemas.
Psichologė-psichoterapeutė Aina Adomaitytė rekomenduoja atskirti esmines sąvokas.
„Tvarkingas“ yra vienas suvokimas, „estetiškas“ – kitas suvokimas ir jau tada – „pasitobulinęs“, kai jau įvykusi kažkokia transformacija, būtų dar kitas suvokimas. Tikrai negalime į vieną sakinį sudėti visų šių dalykų. Vieni žmonės išties tik tobulinasi, laukia pilnametystės, planuoja pajamas, kad būtų galima atlikti vieną ar kitą korekciją, kuri estetiškai pakeičia ar iki tol įgytas traumas, ar įgimtus dalykus. Bet yra kita, skaudesnė pusė – ėjimas į savęs keitimą, kuris neaišku, į ką atves, net neaiškus galutinis tikslas, nes yra nuolatinis nepasitenkinimas gautu rezultatu“, – situaciją komentuoja pastaroji[1].
Žmogui visų pirma reikia subręsti – tiek psichologiškai, tiek fiziškai
Kalbama, jog, visų pirma, žmogus turėtų išmokti save priimti. Paklausta, kada jau būtų riba, kada nereikėtų veltis į šį lyg užburtą ratą, A. Adomaitytė cituoja tokias procedūras atliekančio chirurgo nuomonę.
„Viena, kada yra tik viena procedūra ar intervencija, kuri sutvarko vieną nepatinkantį aspektą. Bet kai yra antra, trečia, ketvirta, vadinasi, esu nuolatiniame savęs ieškojime ir įvaizdžio kūrime. (…) Kodėl patys specialistai dažnai bando sustabdyti procedūrų darymą, nes žino, jei to nepadarys, tada žmogus keis ir keis išvaizdą ir tai bus nesibaigiantis procesas ir net priekaištas jam, nes žmogus ne tokius lūkesčius turėjo. Taigi labai teisingas yra paties specialisto sureagavimas, kiek tai išties yra defektas, o kiek – tik kažkokio susikurto įvaizdžio svajonė“, – konstatavo specialistas.
Abu pritaria, kad viena yra, kai žmogus atlieka pirmą ir paskutinę intervenciją, kita – kai vizitai kartojasi.
„Žmogus, kuris nepaliaujamai darosi tokias procedūras, nesugeba priimti savęs. Tačiau problema yra platesnė, apie tai jau nebekalbama, o sampratą ypač keičia socialinė reklama”, – sako A. Adomaitytė ir priduria, jog svarbu nepulti naudotis šiomis paslaugomis per anksti, kai dar esame nesusiformavę – nei psichologiškai, nei fiziškai; juk „reikia sulaukti tam tikrų metų ir iki pilnesnės krūtinės, raumenyno, galbūt net veido susiformavimo, galutinio perėjimo iš vaikiško, paaugliško į jau suaugusio žmogaus kūną”.
Koją kiša atsainus tėvų požiūris
„Jei mama, tėtis ar visa šeima sako, kaip čia pasikeitė, kaip viskas tobuliau, tai yra normalu, logiška, kad toks elgesys ir skatinamas. Ką tenka girdėti jau iš terapinės pusės iš to, kaip reaguoja tėvai – sako, taigi susitaupė, gavo dovanų, paprašė iš senelių, patys ėjo užsidirbti. Taigi taip jie tarsi priima tą savo neįgalumą – viskas, sprendimas ir pinigai jo rankose ir nieko nebegaliu padaryti“, – pasakoja psichologė-psichoterapeutė.
Kita vertus, anot jos, tėvai, kaip ir medikai – turėtų labiau stengtis asmenis edukuoti. Pasak A. Adomaitytės, paauglystė daugeliui – sudėtingas etapas. Šį tarpsnį savotiškai išgyvena ir paauglių tėvai.
„Jiems sunku priimti kontakto pasikeitimą, jo sumažėjimą ir noras įtikti paaugliui (ar jau belipančiam iš paauglystės žmogui) yra pakankamai didelis. Ir vėlgi dažnai net jei tai yra genetiniai dalykai – ar tos ausys didesnės, nosis ne tokia, kad štai čia jūsų genai, tad tokiu būdu tarsi norime ištaisyti tai. Bet ar išties ta nosis nuduoda, kad žmogus estetiškai nėra gražus, čia klausimas. Kaip sakoma, juk grožis neturi draugų“, – tikina ji.
Galima papulti ir į nekvalifikuotų specialistų rankas
Minėtas injekcijas Lietuvoje atlieka gydytojai. Tačiau ir tai neva negarantuoja procedūrų kokybės.
„Nemaža dalimi atvejų tas procedūras atlieka neaišku kas – baigę tik kažkokius kursus, šiek tiek pasimokę. Tad čia tėra tik biznis ir tikrai nėra jokio stabdymo. Kai ateiname pas specialistą, kuris suvokia, kas bus su tavo veido pokyčiais po 5, 10 metų, vien dėl to jis gali sustabdyti tokios procedūros darymą. Tikiu, kad medikai sustabdo dalį klientų, bando edukuoti, aiškinti, siūlyti kitus metodus, ne tokius žalingus organizmui. Bet verslui tai yra dar vienas klientas, kurį įleidus į rinką jis toliau ilgai čia suksis“, – tikina A. Adomaitytė. Jos manymu, išeitis viena ir pagrindinė – susigyventi su savimi ir pradėti save mylėti.
Kita vertus, moteris tiki, kad yra specialistų, kurie nenueina į kraštutinumus.
„Gydytojo pusėje yra tas atsakymas, kiek galime keisti, kad žmogaus tapatumas išliktų. Chirurgai dažnai pasakoja, kad pacientai atsineša ir žymių žmonių nuotraukas, tada tenka pristabdyti ir žiūrėti į žmogaus individualumą. Labiau patraukiantis vaizdas moteriai yra kaip kompensavimas, kodėl galimai neturiu to partnerio. Bet tikrai tai nereiškia, kad jį turėsiu. Bet jei pats žmogus visiškai nepriima savo išvaizdos, tai bus kaip su tuo asiliuku, kuris bėga paskui žadamą skanėstą, bet jis jo niekaip negauna ir tada bėgama per visą gyvenimą“, – situaciją komentuoja ji.
Bet kokia intervencija liudija moterų seksualumo siekį
Tačiau matoma ir kita medalio pusė. Psichologė pritaria, jog vienkartinė procedūra iš tiesų gali padidinti pasitikėjimą savimi. Kitaip yra tada, kai žmogus kreipiasi daugiau kartų ir vis tiek nėra patenkintas savo išvaizda.
„Jei žmogus daugiau pradės pasitikėti savimi, natūraliai eis didesniu žingsniu, ims gyvenimo daugiau, gyvenimui savęs daugiau pasiūlys. Bet čia jei kalbame apie estetinius dalykus, kuriuos išsprendžiame ir viskas, tada pasitikėjimas natūraliai padidėja. Tačiau taip nutinka tikrai ne visada“, – sakė A. Adomaitytė.
Aišku viena: bet kokia intervencija liudija moterų siekį atrodyti seksualiau.
„Moterys ir taip turi daug priemonių, kurios leidžia tai padaryti – tiek papuošalais, tiek makiažu. Kalbant apie stipriai išreikštą seksualumą, buvo krūtinių didinimo epizodas, kuris tęsėsi gana ilgai. O dabar jei prieš kelis metus kalbėta apie lūpų paputlinimą, dabar jau – apie suformuotas lūpas. Tai jau yra didelis pokytis ir savęs transformacija. Bet akcentas tas pats – į daugiau išreikštą seksualumą“, – aiškino ji.
Implantų dėjimas susijęs su nepavykusiomis partnerystėmis?
A. Adomaitytė pastebėjimu, Europoje atlikti tam tikri tyrimai, rodantys, jog dedami implantai ir kūno darymas stipriai moterišku susiję su nepavykusiomis partnerystėmis. Neva moterys neprisiima atsakomybės, kodėl vyrai išeina ir atsitinka neištikimybės. Fiksuoja ir Europoje augantį iširusių partnerysčių skaičių. Tada nereta moteris, mėgindama išlaikyti vyrą santykyje, lenda po skalpeliu.
Šiems procesams neabejotinai daug įtakos turi ir nuomonės formuotojai.
„Jų vaidmuo yra labai didelis ir stiprus. (…) Visame pasaulyje gajus grožio, moteriškumo kultas, rūpinimasis savimi ir net yra akcentas, kiek kokių procedūrų reikėtų į mėnesį atlikti. Ir čia jau kalbame ne tik apie tvarkingus plaukus, nagus, bet ir intervencijas bei tam tikrą pinigų sumą. O jei apie pasako žinomi žmonės, taip ir įkalama į galvą tokia mintis. (…) Vis tik savivertės turime ieškoti ne leidžiantis injekcijas, o savyje, savo asmenybės augime, priėmime. Joks produktas, rūbas ar papuošalas, nors galbūt emociją tuo metu pakels, savivertės neužaugins, tą turime nuosekliai patys daryti“, – apibendrina A. Adomaitytė.
Iki 2034 m. lūpų užpildų rinkos dydis pasaulyje sieks 738,2 mln. JAV dolerių
Manoma, kad iki 2034 m. lūpų užpildų rinkos dydis pasaulyje sieks 738,2 mln. JAV dolerių[2]. Iš tiesų, pastaruoju metu labiau mėgstamos putlesnės lūpos, nes jos laikomos jaunatviškomis ir patraukliomis.
Nuo 2000 m. lūpų didinimo procedūrų padaugėjo beveik 60 proc. Remiantis 2023 m. Nacionalinio biotechnologinės informacijos centro (NCBI) apklausos duomenimis, užpildais naudojosi 20,1 proc. respondentų, kurių amžius nuo 18 iki 29 metų, ir atitinkamai 38,4 proc. bei 45,2 proc. respondentų, kurių amžius nuo 40 iki 49 metų. Tiesa, į statistiką įeina ne tik moterys, bet ir vyrai.
Kasmet Jungtinėse Amerikos Valstijose beveik 100 000 vyrų atliekamos užpildų injekcijos. Tačiau dalis žmonių taip pat renkasi kitas pasaulio šalys, manydami, jog tokia procedūra ten atliekama kokybiškiau. Vienos iš jų – Pietų Korėja, Tailandas, Filipinai, Meksika, Brazilija, Turkija, Kinija ir Iranas. Iranas užima 1-ąją vietą pagal lūpų didinimą, injekcijas ir užpildus. Mat šalyje, kaip teigiama, gausu kvalifikuotų kosmetikos chirurgų ir ekspertų.
