Rekordinis augimas – Akmenėje ir Kaišiadoryse, kur NT vertės pakils virš 130 proc.
Nuo 2026 m. Lietuvoje įsigalios naujos būsto mokestinės vertės, kurios bus perskaičiuotos pagal vidutines nekilnojamojo turto (NT) kainas. Finansų ministerija paskelbė preliminarius skaičiavimus, atskleidžiančius, kaip kitąmet keisis NT vertės skirtingose šalies savivaldybėse. Kai kuriuose regionuose prognozuojamas net daugiau nei dvigubas vertės augimas, o socialiniai tinklai jau ūžia nuo diskusijų apie šiuos pokyčius[1].
Remiantis Finansų ministerijos duomenimis, kuriais socialiniuose tinkluose pasidalino Seimo narys Vitalijus Šeršniovas, labiausiai gyvenamosios paskirties NT objektų mediana turėtų išaugti Akmenės rajono savivaldybėje – net 134,3 proc. Čia vidutinė NT vertė šoktels nuo 5,7 tūkst. eurų iki 13,4 tūkst. eurų. Vos šiek tiek mažesnis, bet vis tiek įspūdingas augimas laukia Kaišiadorių rajono savivaldybėje – 130,7 proc. Šioje savivaldybėje NT mediana padidės nuo 8,3 tūkst. eurų iki 19,1 tūkst. eurų. Trečioje vietoje lieka Varėnos rajono savivaldybė, kurioje NT objektų mediana augs net 122 proc., t. y., nuo 5 tūkst. eurų iki 11,3 tūkst. eurų.
Tačiau tai – anaiptol ne vienintelės savivaldybės, kurių NT vertės pokyčiai smarkiai nustebins gyventojus. Dideli NT vertės pokyčiai prognozuojami ir kurortinėse vietovėse. Birštono savivaldybėje NT mediana turėtų išaugti 119,7 proc. – nuo 28,5 tūkst. eurų iki 62,5 tūkst. eurų. Palangos miesto savivaldybėje augimas sieks 119,6 proc.: vidutinė NT vertė kils nuo 45 tūkst. eurų iki 99 tūkst. eurų. Klaipėdos rajono savivaldybėje numatomas 105,1 proc. augimas: nuo 42,8 tūkst. eurų iki 87,8 tūkst. eurų. Tuo metu Neringos savivaldybėje NT vertės mediana padidės 78,6 proc. – nuo 112 tūkst. eurų iki 200 tūkst. eurų.
Didmiesčiuose NT vertė irgi smarkiai šoks į viršų: kai kur bus juntamas net ~80 proc. augimas
Vilniuje NT vertės mediana turėtų augti 79,9 proc. – nuo 61 tūkst. eurų iki 109 tūkst. eurų. Kaune prognozuojamas 82,5 proc. augimas – nuo 41 tūkst. eurų iki 75 tūkst. eurų. Tuo metu Šiaulių mieste ir Klaipėdos mieste pokytis bus nuosaikesnis – atitinkamai Šiauliuose vertė kils 48,9 proc., nuo 36,4 tūkst. eurų iki 54,2 tūkst. eurų, o Klaipėdoje kils 36,6 proc., nuo 48 tūkst. eurų iki 65 tūkst. eurų.
Tarp vienų didžiausių NT vertės medianos šuolių atsiduria ir Jonavos rajono savivaldybė. Čia prognozuojamas 119,4 proc. augimas – nuo 17 tūkst. eurų iki 37,3 tūkst. eurų. Vos vos nuo Jonavos savo augimu atsiliks ir Ukmergės rajono savivaldybė, kur prognozuojamas 113,6 proc. augimas – nuo 11 tūkst. eurų iki 23,5 tūkst eurų.
Daugiau nei 100 proc. NT vertės mediana turėtų augti ir daug kitų savivaldybių: Alytaus miesto savivaldybėje numatomas 111,9 proc. augimas, Mažeikių rajono savivaldybėje prognozuojamas 111,3 proc. šuolis, Elektrėnų savivaldybėje turėtų įvykti 108,2 proc. šuolis, Molėtų rajono savivaldybėje – 106,7 proc. Toliau išsidėsto Panevėžio rajono savivaldybė (104,7 proc.), Anykščių rajono savivaldybė (104,4 proc.), Plungės rajono savivaldybė (104, 3 proc.), Kėdainių rajono savivaldybė (102,6 proc.) ir Telšių rajono savivaldybė (100 proc.),
Mažiausias NT verčių medianos augimas prognozuojamas Kalvarijos savivaldybėje – 21,5 proc., kur vertė kils nuo 8,1 tūkst. eurų iki 9,8 tūkst. eurų, ir Jurbarko rajono savivaldybėje – 21,4 proc., kur mediana didės nuo 12,6 tūkst. eurų iki 15,3 tūkst. eurų.
Dėl išaugusios NT vertės nuo NT mokesčio veikiausiai nepabėgs dauguma gyventojų
Toks staigus NT vertės šuolis gali skaudžiai atsiliepti kone visiems NT turintiems gyventojams, jei bus priimtas naujasis NT mokestis. Nors parlamentarai planuoja įvesti kartelę, iki kurios NT mokestis nebūtų mokamas, tačiau smarkiai pakilus būstų vertei, ją bus dar lengviau peržengti net ir patiems kukliausiems nekilnojamojo turto objektams.
Be to, naujos NT mokestinės vertės gali turėti įtakos ne tik būsto savininkų mokesčiams, bet ir bendrai NT rinkai – kainų augimas gali paveikti tiek pirkimo, tiek pardavimo sandorius. Pavyzdžiui, regionuose, kur prognozuojamas ypač didelis vertės šuolis, būsto įsigijimas gali tapti dar brangesnis nei iki šiol.
Ne nuostabu, jog socialiniuose tinkluose jau pradėjo sklisti nepasitenkinimas dėl tokių planų. Daugelis komentatorių piktinasi politikų veiksmais ir svarsto, kiek dar laiko bus „lipama žmonėms ant galvų“. O dalis tiesiog ironiškai stebisi, jog panašu, kad dauguma lietuvių tuoj gyvens rūmuose, kol jų būstai, vietoj to, kad nusidėvėtų, „stebuklingai“ tampa vis vertingesni.
