Kinija ir Šiaurės Korėja atidaro Naująjį Jalu upės tiltą, laukusį nuo 2014 metų

Kinija ir Šiaurės Korėja spalio 15 dieną atidaro naująjį tiltą per Jalu upę, ilgus metus stovėjusį nenaudojamą. Apie tai pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Tiltas jungia Kinijos pasienio miestą Dandongą su Šiaurės Korėjos Sinuidžu ir turėtų tapti svarbiausiu sausumos prekybos perėjimu tarp abiejų šalių. Kinijos pusė jį pastatė dar 2014 metais, tačiau atidarymas buvo atidėliojamas daugiau nei dešimtmetį.

„Po Kinijos ir Šiaurės Korėjos konsultacijų naujai pastatytas Naujasis Jalu upės tiltas bus oficialiai atidarytas spalio 15 dieną.“

„Xinhua“, 2026 m. spalio 14 d.

Abi šalys tą pačią dieną surengs bendrą atidarymo ceremoniją. Analitikai atidarymą vertina kaip dar vieną ženklą, kad Pekino ir Pchenjano santykiai šiltėja.

Keturių juostų tiltas tęsiasi daugiau nei 3 kilometrus

Rodiklis	Duomenys
Pavadinimas	Naujasis Jalu upės tiltas
Jungia	Dandongą (Kinija) ir Sinuidžu (Šiaurės Korėja)
Ilgis	apie 3 km (CNA duomenimis, 3 026 m)
Eismo juostos	4, dvikryptis eismas
Kaina	apie 2,2 mlrd. juanių (329 mln. JAV dolerių), finansavo Kinija
Kinijos pusė baigta	2014 m.
Atidarymas	2026 m. spalio 15 d.

Naujasis tiltas yra maždaug 13 kilometrų į pietvakarius nuo senojo Kinijos ir Korėjos draugystės tilto, kuris taip pat jungia Dandongą ir Sinuidžu. Senuoju tiltu kursavo keleiviniai traukiniai, tačiau jo pralaidumas ribotas. Naujasis tiltas sumanytas kaip jo alternatyva ir ilgainiui pakaitalas.

Tiltą dvylika metų stabdė Šiaurės Korėjos nebaigti keliai ir sankcijos

Kinija savo darbus užbaigė 2014 metais, tačiau Šiaurės Korėja nepastatė privažiavimo kelių ir muitinės infrastruktūros savo pusėje. CNA nurodo, kad santykiai tuo metu pablogėjo dėl Pchenjano branduolinių bandymų ir po jų sekusių JT sankcijų. Pietų Korėjos dienraštis „Hankyoreh“ atidarymo atidėjimą sieja su keliomis priežastimis: tarptautinėmis sankcijomis, COVID-19 pandemija ir įtemptais Pchenjano ir Pekino santykiais.

Pandemijos metu Šiaurės Korėja visiškai uždarė sienas. Traukinių eismas tarp šalių atnaujintas tik šių metų kovą, po šešerių metų pertraukos. Turistinių vizų Kinijos piliečiams Pchenjanas vis dar neišduoda, nors anksčiau būtent kinai sudarė didžiąją dalį užsienio lankytojų.

Kinija – didžiausia Šiaurės Korėjos prekybos partnerė

Kinija yra svarbiausia Šiaurės Korėjos prekybos partnerė ir pagrindinis jos diplomatinis, ekonominis bei politinis ramstis. CNA duomenimis, Kinijos eksportas į Šiaurės Korėją praėjusiais metais pasiekė šešerių metų aukštumą – 2,3 mlrd. JAV dolerių, 25 proc. daugiau nei metais anksčiau. Vis dėlto tai gerokai mažiau nei iki 2017 metais įvestų JT sankcijų.

Iš Šiaurės Korėjos kilęs tyrėjas Ahn Chan-il naujienų agentūrai AFP sakė, kad iki šiol mainai Jalu upės tiltais Dandonge buvo palyginti nedideli. Pasak jo, atidarius naująjį tiltą juo kasdien galėtų pervažiuoti šimtai transporto priemonių, o Kinijos prekės ir ištekliai galėtų gerokai paskatinti Šiaurės Korėjos ekonomiką.

Prieš mėnesį Šiaurės Korėja atidarė pirmąjį kelio tiltą į Rusiją

Naujasis Jalu tiltas atidaromas praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Šiaurės Korėja ir Rusija atidarė pirmąjį kelio tiltą per Tumeno upę. Jis jungia pasienio miestus Rasoną ir Chasaną. Rusijos teigimu, tiltas pritaikytas augantiems krovinių srautams ir per dieną gali praleisti iki 300 transporto priemonių. Rusija ir Šiaurės Korėja smarkiai sustiprino karinius ir ekonominius ryšius nuo 2022 metų, kai Maskva pradėjo karą prieš Ukrainą.

Analitikų vertinimu, du nauji sausumos keliai Šiaurės Korėjai suteikia ekonominių ir strateginių galimybių, kurių ji ilgai siekė būdama po Vakarų sankcijomis. Kyungnamo universiteto profesorius Lim Eul-chul CNA sakė, kad Pchenjanas, turėdamas du sausumos maršrutus, galės skatinti Rusijos ir Kinijos konkurenciją ir taip maksimaliai padidinti savo naudą. Jo teigimu, tiltų užbaigimas siunčia geopolitinę žinią apie formuojamą Šiaurės Korėjos, Kinijos ir Rusijos „žemyninį trikampį bloką“.

Nuo 2014-ųjų iki atidarymo tiltas laukė daugiau nei dešimtmetį

• 2014 m. – Kinija užbaigia savo tilto dalį, bet Šiaurės Korėja nestato privažiavimo kelių ir muitinės.
• 2017 m. – JT įveda griežtas sankcijas Šiaurės Korėjai, prekyba su Kinija smunka.
• 2020 m. – per COVID-19 pandemiją Šiaurės Korėja uždaro sienas.
• 2026 m. kovas – po šešerių metų pertraukos atnaujinamas traukinių eismas tarp Kinijos ir Šiaurės Korėjos.
• 2026 m. rugsėjis – atidaromas pirmasis kelio tiltas tarp Šiaurės Korėjos ir Rusijos.
• 2026 m. spalio 14 d. – „Xinhua“ paskelbia atidarymo datą.
• 2026 m. spalio 15 d. – bendra Kinijos ir Šiaurės Korėjos atidarymo ceremonija.

Dar rugsėjį, atidarant tiltą į Rusiją, ekspertai prognozavo, kad Naujasis Jalu upės tiltas bus užbaigtas iki metų pabaigos. Prognozė pasitvirtino: nuo tilto per Tumeną atidarymo iki Jalu tilto ceremonijos praėjo vos daugiau nei mėnuo.

Prekyba su Kinija gali paremti civilinę Šiaurės Korėjos ekonomiką

Analitikai pabrėžia skirtumą tarp dviejų krypčių. Prekyba su Rusija daugiausia susijusi su kariniu tiekimu, o mainai su Kinija gali apimti prekes, kurių Šiaurės Korėjai labiausiai reikia civilinei ekonomikai plėtoti. Naujasis tiltas su keturiomis eismo juostomis gali gerokai padidinti tokių krovinių srautą.

Pietų Korėjos susivienijimo ministerija AFP nurodė, kad „atidžiai stebi“ padėtį dėl tilto atidarymo. Seulas ypač atidžiai seka, kaip Kim Jong Uno režimas plečia ryšius su kaimynėmis.

Sankcijos lieka svarbiausiu prekybos ribotuvu

Nors infrastruktūra jau parengta, JT sankcijos Šiaurės Korėjai tebegalioja ir riboja, kokiomis prekėmis galima prekiauti. Todėl, kaip rodo eksporto duomenys, net ir augant mainams, jie kol kas nepasiekia lygio, buvusio iki 2017 metų. Kiek naujasis tiltas iš tikrųjų pakeis prekybos mastą, parodys artimiausi mėnesiai: svarbiausia bus, kiek sunkvežimių juo kirs sieną ir kokie kroviniai bus gabenami.