JAV siunčia trečią lėktuvnešį Irano link. Kiek toli žengs D. Trumpas?

Į Artimuosius Rytus plaukia apie 9 tūkst. JAV jūreivių ir jūrų pėstininkų

JAV stiprina karines pajėgas Artimuosiuose Rytuose: į regioną plaukia lėktuvnešio „USS Theodore Roosevelt“ smogiamoji grupė ir desantinio laivo „USS Makin Island“ grupė. JAV pareigūnų pateiktais duomenimis, laivuose yra apie 9 tūkst. žmonių – daugiau kaip 7 tūkst. jūreivių ir apie 2 tūkst. jūrų pėstininkų.

„USS Theodore Roosevelt“ iš San Diego išplaukė rugsėjo 27 d. Jo grupėje yra kreiseris „USS Chosin“, o kartu siunčiamoje „USS Makin Island“ grupėje – desantiniai laivai „USS John P. Murtha“ ir „USS Anchorage“. Taigi kalbama apie kelias laivų grupes, o ne vieną lėktuvnešį su papildoma įgula.

Šis judėjimas suteikia Vašingtonui daugiau laivų, orlaivių ir jūrų pėstininkų regione, kuriame karinis konfliktas su Iranu tęsiasi nuo vasario. Naujas dislokavimas savaime nepatvirtina, kad jau įsakyta surengti naujus smūgius ar pradėti sausumos operaciją.

Trys JAV lėktuvnešiai regione gali būti tik laikinai

Artimuosiuose Rytuose jau veikia „USS George H. W. Bush“ ir „USS George Washington“ grupės bei desantinio laivo „USS Boxer“ grupė. Atvykus „USS Theodore Roosevelt“, vienu metu regione gali atsidurti trys JAV lėktuvnešiai. Tokia padėtis šiemet jau buvo susidariusi balandį.

Tai nebūtinai reiškia, kad trys lėktuvnešiai ten liks ilgam. „USS Theodore Roosevelt“ taip pat gali pakeisti „USS George Washington“, kuris į Artimuosius Rytus buvo perkeltas iš Ramiojo vandenyno. Laivų rotacija JAV laivynui svarbi ir dėl užsitęsusių dislokavimų: ankstesnio lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“ įgula jūroje be pertraukos praleido daugiau kaip 260 dienų.

Nesutampa ir pareigūnų nurodomi naujų laivų atvykimo terminai. Vienais duomenimis, trys lėktuvnešiai regione galėtų būti jau spalio pabaigoje, kitais – papildomos pajėgos turėtų atvykti iki lapkričio pabaigos. Jeigu visos siunčiamos grupės prisijungtų prie jau esančių pajėgų, JAV jūreivių ir jūrų pėstininkų skaičius regione galėtų viršyti 20 tūkstančių; kol kas tai prognozė.

Donaldas Trumpas neatmeta naujų smūgių Iranui po lapkričio rinkimų

Naujų laivų siuntimas sutampa su JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimais apie galimą karo veiksmų intensyvinimą. Paklaustas, ar po lapkričio 3 d. vyksiančių JAV Kongreso rinkimų gali sustiprinti Irano bombardavimą, jis atsakė, kad tai „įmanoma“. Konkrečių taikinių ar sprendimo datos prezidentas nenurodė.

Donaldas Trumpas taip pat atmetė naujausią Irano siūlymą dėl paliaubų. Jo teigimu, Teheranas siūlė atverti Hormūzo sąsiaurį, tačiau visas pasiūlymas buvo nepakankamas. JAV prezidento atsakymas paliko atviras abi galimybes – tęsti derybas arba vėl išplėsti karinę kampaniją.

Diplomatinis ryšys vis dar palaikomas per Kataro tarpininkus. Iranas pateikė planą, pagal kurį būtų nutraukti karo veiksmai, panaikinta JAV vykdoma Irano uostų blokada ir atkurtas judėjimas per Hormūzo sąsiaurį. Teheranas jau gavo JAV atsakymą, tačiau šalys nesutaria, kokia tvarka šie veiksmai turėtų būti atlikti.

Hormūzo sąsiauryje laivybą tebetrikdo išpuoliai ir blokada

Hormūzo sąsiauris išlieka vienu svarbiausių konflikto taškų. JAV blokuoja laivų judėjimą į Irano uostus ir iš jų, o laivyba per sąsiaurį tebėra sutrikusi. Rugsėjo 29 d. ten nežinomais sviediniais buvo apgadinti trys su Liberijos vėliava plaukę naftos tanklaiviai. Kas paleido sviedinius, nepatvirtinta.

Įtampa atsispindi ir naftos rinkoje, nors kainas veikia daugiau nei vien JAV laivų dislokavimas. Spalio 1 d. „Brent“ naftos kaina pakilo 4,37 proc. ir prekybos pabaigoje siekė 102,31 JAV dolerio už barelį. Tą dieną rinką veikė ir pranešimai apie Kinijos naftos produktų eksporto stabdymą, todėl viso kainos šuolio sieti vien su Iranu negalima.

Laivų siuntimas vyksta po kelis mėnesius trunkančio konflikto, prasidėjusio vasario 28 d. JAV ir Izraelio smūgiais Iranui. Balandžio paliaubos sustabdė pirmąjį intensyvių kovų etapą, tačiau vėliau smūgiai ir incidentai jūroje atsinaujino. Kol derybos neduoda susitarimo, abi pusės rengiasi galimam naujam konflikto paaštrėjimui.

Iranas svarsto platesnį atsaką, jeigu JAV atnaujintų didelio masto smūgius

Irano kariniai vadovai svarsto, kaip atsakytų į naują didelio masto JAV puolimą. Su šiais svarstymais susipažinusių Irano pareigūnų teigimu, galimų taikinių sąrašas galėtų apimti ir šalis, kurios padėtų vykdyti JAV karines operacijas. Galutinis sprendimas dėl atsako nėra priimtas.

Teheranas tuo pat metu mėgina išsaugoti derybų galimybę. JAV blokada ir sankcijos didina spaudimą Irano ekonomikai, o laivybos sutrikimai kelia riziką kitoms regiono valstybėms ir energijos tiekimui. Dėl to susitarimas dėl Hormūzo sąsiaurio būtų reikšmingas abiem pusėms, nors jų keliamos sąlygos kol kas skiriasi.

Artimiausias klausimas – ar naujos JAV pajėgos taps ilgalaikiu regiono pastiprinimu, ar dalis laivų tik pakeis išvykstančias įgulas. Atsakymą lems laivų rotacija, derybų eiga ir Vašingtono sprendimai dėl tolesnių smūgių. Vien karių skaičius šių sprendimų dar neatskleidžia.