Irane vaistai brangsta kelis kartus – sankcijos, jūrų blokada ir valiutos krizė smogia farmacijos tiekimui

Irano vaistinėse kai kurių vaistų kainos per kelis mėnesius padidėjo kelis kartus, o dalies preparatų pacientai neberanda

Irano gyventojams vis sunkiau ne tik sumokėti už vaistus, bet ir juos apskritai rasti. Septintą mėnesį besitęsiantis karas su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu, JAV vykdoma jūrų blokada, sankcijos, nacionalinės valiutos nuvertėjimas bei sutrikusi tarptautinė logistika vienu metu spaudžia šalies farmacijos sistemą.

Teherano vaistinių darbuotojai „Associated Press“ pasakojo, kad kai kurių preparatų kainos padvigubėjo, kitų išaugo keturis ar net šešis kartus. Pacientams vis dažniau tenka apeiti kelias vaistines, kol pavyksta surinkti visus gydytojo paskirtus medikamentus.

Problema neapsiriboja retais importiniais vaistais. Trūkumas paliečia ir kasdienius preparatus, o ypač pažeidžiami žmonės, kuriems gydymo negalima nutraukti, - sergantieji vėžiu, diabetu, epilepsija, autoimuninėmis, psichikos ir kitomis lėtinėmis ligomis.

Iranas pats pagamina daugiau kaip 80 proc. vartojamų vaistų, tačiau jų gamybai būtinos importuojamos žaliavos ir įranga

Iš pirmo žvilgsnio Iranas turėtų būti gana atsparus išorės tiekimo sutrikimams, nes daugiau kaip 80 proc. šalyje vartojamų vaistų pagaminama vietos farmacijos įmonėse. Tačiau šis skaičius neparodo visos tiekimo grandinės.

Net Irane gaminamam preparatui dažnai reikia iš Indijos, Europos ar kitų rinkų importuojamų veikliųjų medžiagų, cheminių komponentų, pakuočių, laboratorinės įrangos ir gamybos technologijų. Sudėtingesni biologiniai, onkologiniai ir kitų sunkių ligų vaistai kai kuriais atvejais importuojami jau pagaminti.

Todėl vietinė gamykla savaime neapsaugo nuo krizės. Jei neįmanoma laiku gauti veikliosios medžiagos, atlikti tarptautinio mokėjimo arba pristatyti krovinio, gamybos linija gali sustoti net tada, kai pats galutinis vaistas oficialiai nėra sankcionuojamas.

JAV jūrų blokada sutrikdė pigius krovinių maršrutus ir privertė farmacijos importuotojus ieškoti gerokai brangesnių alternatyvų

Didelė dalis farmacijos žaliavų į Iraną anksčiau patekdavo jūrų transportu. Birželį JAV pradėta Irano uostų blokada smarkiai apsunkino šį maršrutą ir privertė importuotojus ieškoti alternatyvų.

Dalį krovinių mėginama gabenti oru arba sausumos keliais. Tačiau aviacinis transportas yra gerokai brangesnis, o sankcijos kai kurioms Irano oro linijoms ir finansiniams tarpininkams dar labiau komplikuoja tiekimą.

Logistikos pabrangimas galiausiai persikelia į galutinę vaisto kainą. Net jeigu pats preparatas pagamintas Irane, jo savikainą didina importuojamos medžiagos, transportas, draudimas ir valiutos keitimo sąnaudos.

JAV sankcijos vaistų tiesiogiai nedraudžia, tačiau bankai ir bendrovės dažnai vengia net teisėtų humanitarinių sandorių

Svarbu atskirti tiesioginį vaistų embargą nuo platesnio sankcijų poveikio. JAV iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro taisyklės numato plačias išimtis, leidžiančias į Iraną parduoti maistą, vaistus ir medicinos priemones.

Problema atsiranda praktikoje. Bankas, draudimo bendrovė, laivybos operatorius ar žaliavų tiekėjas turi įsitikinti, kad sandoryje nedalyvauja sankcionuota Irano finansų institucija, Islamo revoliucijos gvardija ar kitas į sankcijų sąrašą įtrauktas subjektas.

Dėl galimų didelių baudų tarptautinės bendrovės kartais renkasi apskritai nedalyvauti su Iranu susijusiuose sandoriuose. Todėl teisėta humanitarinė išimtis popieriuje nebūtinai reiškia, kad importuotojas realiame gyvenime ras banką, galintį atlikti mokėjimą, ir bendrovę, pasirengusią pristatyti krovinį.

Irane trūksta šimtų farmacijos produktų, o tarp jų yra dešimtys gyvybiškai svarbių preparatų

Rugsėjį Irano farmacijos sektoriaus atstovai skelbė apie kelių šimtų skirtingų vaistų ir farmacijos produktų trūkumą. Tarp jų yra dešimtys preparatų, naudojamų gydant sunkius ir gyvybei pavojingus susirgimus.

Ypač svarbi detalė - dalis trūkstamų produktų gaminama pačiame Irane. Tai patvirtina, kad krizės negalima paaiškinti vien užsienyje pagamintų vaistų importo ribojimu.

Vietos gamintojams trūkstant žaliavų arba atsarginių dalių, vietinė gamyba tampa tokia pat pažeidžiama kaip importas. Farmacijos sistema veikia kaip tarptautinė tiekimo grandinė, todėl, nutrūkus vienam jos segmentui, pasekmės persiduoda visai rinkai.

Kai kurie antibiotikai, psichiatrijos vaistai, insulinas ir kiti preparatai pabrango kelis šimtus procentų

Irano farmacijos sektoriaus pateikiami kainų duomenys rodo labai nevienodą, tačiau kai kuriais atvejais ekstremalų brangimą. Atskirų įprastų preparatų kainos per metus padidėjo kelis kartus, o kai kurių insulino produktų kainų šuolis, pasak rinkos dalyvių, siekė net iki šešių kartų.

„Associated Press“ aprašytas vienas Teherano gyventojas priešuždegiminį preparatą dar prieš kelis mėnesius pirkdavo už 750 tūkst. rialų, o dabar už jį mokėjo 3,25 mln. rialų. Tai daugiau nei keturis kartus didesnė suma.

Tokie pavyzdžiai neleidžia teigti, kad visi Irano vaistai pabrango vienodai. Tačiau jie rodo mastą, kurį kainų krizė gali pasiekti atskiruose rinkos segmentuose ir pacientų grupėse.

Daugiau kaip 40 farmacijos ir medicinos gamybos objektų buvo apgadinti per karo veiksmus

Farmacijos sektorių veikia ne tik finansinės ir logistinės kliūtys. Irano pareigūnų duomenimis, per karinius smūgius buvo apgadinta daugiau kaip 40 farmacijos ir medicinos įrangos gamybos objektų.

Tarp nukentėjusių įmonių buvo ir gamintojų, susijusių su onkologiniams pacientams reikalingais preparatais. Kiek tiksliai sumažėjo nacionaliniai farmacijos gamybos pajėgumai, patikimų viešų bendrų duomenų kol kas nėra.

Todėl dabartinio vaistų trūkumo negalima priskirti vien sunaikintoms gamykloms. Tačiau jų pažeidimas papildomai apsunkina sistemą, kuri jau susiduria su importuojamų žaliavų stygiumi, valiutos problemomis ir transporto sutrikimais.

Irano rialo nuvertėjimas reiškia, kad net rinkoje esančio vaisto vis daugiau pacientų tiesiog nebegali įpirkti

Dar viena krizės dalis - Irano nacionalinės valiutos smukimas. Rugsėjo pabaigoje rialas pasiekė naujas istorines žemumas, o karo laikotarpiu jo vertė JAV dolerio atžvilgiu smarkiai sumažėjo.

Farmacijos sektoriui tai ypač skausminga, nes už daugelį veikliųjų medžiagų ir medicinos technologijų reikia mokėti užsienio valiuta. Importuojama žaliava brangsta net tada, kai pasaulinė jos kaina visiškai nesikeičia.

Gyventojų atlyginimai tuo pačiu tempu nedidėja. Todėl pacientui problema gali būti ne tik tuščia vaistinės lentyna - preparatas gali būti prieinamas, tačiau jo kaina jau gali sudaryti reikšmingą mėnesio arba net dienos pajamų dalį.

Vaistinės laukia šimtų milijonų dolerių draudimo išmokų, todėl kai kurios nebeturi apyvartinių lėšų naujoms vaistų partijoms

Farmacijos krizę sunkina ir pačios Irano sveikatos sistemos finansiniai įsiskolinimai. Vaistinių sektoriaus atstovų duomenimis, draudimo bendrovių nepadengti įsipareigojimai vaistinėms siekia apie 270 mln. JAV dolerių.

Išmokų už kai kuriuos kompensuojamuosius vaistus vaistinėms tenka laukti iki devynių mėnesių. Esant didelei infliacijai, net vėliau gauti pinigai jau būna praradę dalį realios vertės.

Vaistinė tokiomis sąlygomis gali turėti paklausą ir tiekėją, tačiau neturėti pakankamai apyvartinių lėšų naujai partijai įsigyti. Taip finansinė valstybės sveikatos sistemos problema tiesiogiai virsta tuščiomis lentynomis.

Ligoninės kol kas aprūpinamos geriau nei paprastos vaistinės, tačiau trūkumas jau palietė ir sudėtingą gydymą

Irano valdžia kritinius vaistus pirmiausia stengiasi nukreipti ligoninėms, todėl visiško sisteminio preparatų nebuvimo stacionaruose kol kas nefiksuojama. Vis dėlto medicinos darbuotojai praneša apie tam tikrų specializuotų vaistų vėlavimą arba jų pakeitimą kitais preparatais.

Problemos minimos psichiatrijoje, onkologijoje ir kitose srityse, kur gydymo schemos priklauso nuo konkretaus preparato. Vienas vaistas ne visada gali būti be pasekmių pakeistas kitu tos pačios paskirties produktu.

Onkologinių pacientų šeimos taip pat pasakoja apie atvejus, kai chemoterapijos procedūras tenka atidėti, laukiant konkretaus preparato. Tai dar nėra visos šalies ligoninių sistemos sutrikimo įrodymas, tačiau rodo, kad vaistų trūkumas jau pasiekė ir sudėtingesnio gydymo grandinę.

Irano valdžia mėgina užsitikrinti gripo vakcinas prieš žiemą, tačiau jų kaina beveik padvigubėjo

Artėjant gripo sezonui, Iranas skuba sukaupti ir sezoninių vakcinų atsargas. Šalies farmacijos sektoriaus atstovai skelbė apie maždaug 700 tūkst. iš Kinijos importuotų gripo vakcinos dozių ir planus papildomai atsivežti dar apie pusę milijono.

Vienos dozės rinkos kaina siekia apie 22 mln. rialų. Pagal tuo metu galiojusį valiutos kursą tai buvo maždaug 9 JAV doleriai ir beveik dvigubai daugiau nei ankstesniais metais.

Valdžia žada rizikos grupėms vakcinas skirti nemokamai. Tačiau prieš žiemą svarbus tampa ne vien kainos, bet ir fizinio prieinamumo klausimas: ar šalis turės pakankamai vakcinų žmonėms, kuriems gripas kelia didžiausią komplikacijų riziką.

Kontrabanda į kaimynines šalis dar labiau mažina vaistų pasiūlą Irano vidaus rinkoje

Dideli valiutų kursų ir kainų skirtumai sukūrė dar vieną problemą - farmacijos produktų kontrabandą. Irano žiniasklaidoje ir farmacijos sektoriaus pranešimuose minimas neteisėtas vaistų išvežimas į Afganistaną, Pakistaną ir Iraką.

Jeigu valstybė subsidijuoja vaistą ir išlaiko jo oficialią kainą gerokai mažesnę nei kaimyninėje šalyje, atsiranda stiprus finansinis motyvas preparatą išvežti ir parduoti brangiau užsienyje. Tai dar labiau mažina pasiūlą teisėtose Irano vaistinėse.

Tačiau paprastas kainų kontrolės panaikinimas taip pat nėra lengvas sprendimas. Leidus kainoms visiškai prisitaikyti prie rinkos, daliai iraniečių būtini preparatai galėtų tapti finansiškai neprieinami net tada, kai jų fiziškai pakaktų.

Vaistų krizę Irane sukūrė ne vien sankcijos - vienu metu veikia karas, blokada, valiutos smukimas ir vidaus finansavimo problemos

Teigti, kad Jungtinės Valstijos tiesiog uždraudė Iranui importuoti vaistus, būtų netikslu. JAV sankcijų režimas numato humanitarines išimtis vaistams, medicinos priemonėms ir kitoms būtinoms prekėms.

Tačiau praktikoje farmacijos tiekimas priklauso nuo kur kas daugiau grandžių: tarptautinių bankų, draudimo, transporto, valiutos, uostų, žaliavų gamintojų, Irano farmacijos įmonių ir vietos draudimo sistemos. Dabar problemos vienu metu atsirado beveik kiekvienoje šios grandinės dalyje.

Todėl rezultatas Irano pacientui yra labai konkretus: dalies vaistų nėra, kitų reikia ieškoti keliose vaistinėse, o kai kurių preparatų kaina per trumpą laiką išaugo kelis kartus. Būtent ši kelių krizių kombinacija, o ne viena atskira priežastis, šiuo metu labiausiai spaudžia Irano farmacijos sistemą.