Dantų gydymas su sveikatos draudimu: kodėl už plombas vis tiek tenka mokėti iš savo kišenės

Privalomasis sveikatos draudimas apmoka odontologo darbą, tačiau suaugusiam pacientui dažniausiai lieka medžiagų sąskaita

Žmogus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, yra prisirašęs prie poliklinikos, užsiregistruoja pas odontologą ir po danties plombavimo vis tiek gauna sąskaitą. Taip yra todėl, kad odontologijoje gydytojo darbas ir gydymui sunaudojamos medžiagos finansuojami skirtingai.

Ligonių kasa apdraustam pacientui apmoka gydytojo odontologo darbą, kai paslauga teikiama pagal PSDF finansuojamos pirminės odontologinės pagalbos tvarką. Tačiau daugumai suaugusių pacientų tenka sumokėti už sunaudotus vaistus, plombines bei kitas odontologines medžiagas ir vienkartines priemones.

Mokestis turi būti siejamas su faktiškai sunaudotų medžiagų kiekiu ir jų įsigijimo kaina. Ši odontologijos išimtis liko galioti ir nuo 2026 m. gegužės sugriežtinus bendrąsias taisykles dėl priemokų už PSDF finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.

PSDF finansuoja ne vien profilaktinę apžiūrą – apmokamas ir daugelio dantų ligų gydymas

Pirminė odontologinė pagalba apima dantų ėduonies, pulpito ir kai kurių periodontito formų gydymą, dantų akmenų šalinimą, dantų bei jų šaknų rovimą ir kitas nustatytas procedūras. Taip pat vertinama burnos ertmės būklė, sąkandis ir tam tikrų ligų rizika.

Todėl teiginys, kad valstybinėje sistemoje už dantų gydymą visada mokama visa kaina, būtų netikslus. Apdraustam pacientui finansuojamas odontologo darbas, o sąskaita dažniausiai susidaro dėl procedūrai sunaudotų medžiagų ir priemonių.

Jeigu pacientas savo noru renkasi brangesnes medžiagas ar papildomas paslaugas, kurios nėra būtinos PSDF apmokamam gydymui, jam gali tekti padengti papildomą kainos dalį. Apie tokį pasirinkimą ir jo kainą pacientui turi būti paaiškinta iš anksto.

Vaikams ir kai kurioms kitoms gyventojų grupėms už plombines medžiagas mokėti nereikia

Už vaistus, plombines bei kitas odontologines medžiagas ir vienkartines priemones nereikia mokėti vaikams. Tokia pati išimtis taikoma nedirbantiems asmenims iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą arba formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti.

Už šias priemones taip pat nemoka socialinės pašalpos gavėjai. Gydymo įstaiga gali paprašyti dokumentų, patvirtinančių teisę į lengvatą, todėl apie savo statusą verta informuoti prieš pradedant gydymą.

Nuo 2026 m. gegužės atskira tvarka taikoma ir daliai sunkios sveikatos būklės pacientų, kuriems odontologinė pagalba teikiama namuose. Kai pacientas atitinka nustatytas sąlygas, PSDF apmoka ne vien odontologo darbą, bet ir procedūros metu sunaudotus vaistus, medžiagas bei vienkartines priemones.

PSDF apmokamą odontologinę pagalbą galima gauti ir privačioje klinikoje, tačiau ne bet kurioje

Už pirminės odontologinės pagalbos organizavimą atsako gydymo įstaiga, prie kurios žmogus yra prisirašęs. Jeigu šeimos klinika savo odontologo neturi, ji turi nurodyti kitą įstaigą, su kuria sudaryta sutartis dėl tokių paslaugų.

Todėl PSDF finansuojama odontologinė pagalba gali būti teikiama ir privačioje klinikoje. Tačiau vien tai, kad žmogus yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, nesuteikia teisės nemokamai gydytis bet kuriame pasirinktame privačiame odontologijos kabinete. Reikia patikrinti, ar įstaiga dėl konkrečios paslaugos turi sutartį su ligonių kasa.

Sudėtingesniam gydymui gali prireikti odontologo siuntimo pas burnos chirurgą, periodontologą, ortodontą, odontologą ortopedą ar kitą specialistą. Su siuntimu PSDF finansuojamas paslaugas galima gauti ir kitoje sutartį su ligonių kasa turinčioje įstaigoje. Vis dėlto suaugusiam pacientui gali išlikti prievolė sumokėti už odontologines medžiagas.

Pensininkams plombos nėra automatiškai nemokamos, tačiau dantų protezavimui taikoma atskira kompensacija

Senatvės pensininko statusas savaime neatleidžia nuo mokėjimo už plombines medžiagas gydant dantis pagal bendrą pirminės odontologinės pagalbos tvarką. Čia galioja tos pačios taisyklės kaip daugumai kitų suaugusių pacientų.

Tačiau dantų protezavimui taikoma atskira PSDF kompensavimo sistema. 2026 m. įprastais atvejais kompensuojama iki 670,39 euro faktinių protezavimo išlaidų. Kai nustatomos sudėtingesnės medicininės aplinkybės, kompensuojama suma gali siekti iki 2 062,70 euro.

Atskiros sąlygos taikomos vaikams bei pacientams po burnos, veido ir žandikaulių onkologinių ligų gydymo. Jeigu pasirinktas protezavimas kainuoja daugiau už nustatytą kompensuojamą sumą, skirtumą pacientas moka pats.

Pacientas turi teisę žinoti, už ką moka, ir ginčyti nepagrįstą odontologo sąskaitą

Gavus sąskaitą po dantų gydymo, verta atskirti tris galimas jos dalis: odontologines medžiagas ir vienkartines priemones, paties paciento pasirinktą brangesnį gydymo variantą ir paslaugas, kurių PSDF apskritai nekompensuoja. Gydymo įstaiga turi galėti paaiškinti mokėjimo pagrindą.

Jeigu gydoma pagal PSDF finansuojamą tvarką, pacientui neturėtų būti dar kartą skaičiuojamas mokestis už tą patį gydytojo darbą vien kitu pavadinimu. Tačiau teisėtai gali būti skaičiuojama suma už odontologines medžiagas, kai pacientas nepriklauso grupei, kuriai jos apmokamos iš PSDF.

Kilus abejonių, pirmiausia reikėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją ir paprašyti išsamiai paaiškinti sąskaitą. Jeigu klausimas neišsprendžiamas ir pacientas mano, kad iš jo nepagrįstai pareikalauta mokėti už PSDF finansuojamą paslaugą, galima kreiptis į Valstybinę ligonių kasą. Prieš registruojantis privačioje klinikoje, taip pat galima iš anksto patikrinti, kokias paslaugas ji teikia pagal sutartį su ligonių kasa.