Nyderlandų įmonė teigia, jog Vilniaus spūstys pralenkia net ir Londono, Paryžiaus ir kitų didžiųjų miestų spūstis
Vilnius jau seniai čia dirbančių politikų yra vadinamas dinamiškai besivystančiu miestu, tačiau naujausi duomenys rodo, kad eismo problemos gali būti viena pagrindinių sostinės problemų. Nyderlandų įmonės „Tomtom“ atliktas tyrimas atskleidė, kad vilniečiai spūstyse per metus praranda daugiau laiko nei Londono, Paryžiaus ar net Berlyno vairuotojai.
„Tomtom“ duomenimis, 2024 metais Vilniaus vairuotojai vidutiniškai praleido 113 valandų spūstyse[1]. Tai yra daugiau nei Londonas, kuris užėmė 6 vietą reitinge, arba Paryžius, likęs 16-oje pozicijoje. O tokios tendencijos neabejotinai kelia klausimų apie Vilniaus infrastruktūros efektyvumą ir miestui tenkančius didžiulius transporto srautus.
Reitingas apima miestus iš 29 Europos šalių, o rezultatai grindžiami keletu kriterijų: vidutinis 10 km ilgio kelionės laikas, spūsčių lygis procentais ir per metus prarastas laikas. Pavyzdžiui, Dubline vairuotojai spūstyse praleidžia dar daugiau laiko, tačiau reikėtų nepamiršti, kad Airijos sostinė turi apie 1,53 mln. gyventojų, palyginti su Vilniaus 602 tūkst. (įtraukus Grigiškes) gyventojų.
Įdomu dar ir tai, kad pagal vidutinį kelionės laiką Vilnius neatrodo taip blogai. 10 km nuvažiuoti užtrunka 24 minutes ir 2 sekundes, o tai yra greičiau nei, pavyzdžiui, Vroclave, kur šis laikas siekia beveik 29 minutes. Tačiau bendra spūsčių trukmė ir jų poveikis miestui kelia pagrįstų abejonių dėl bendro susisiekimo sistemos efektyvumo.
Skirtingos Vilniaus miesto dalys – skirtingi transporto iššūkiai
Pasak JUDU Eismo valdymo centro vadovo Aleksejaus Apanovičiaus, „Tomtom“ tyrimo rezultatai esą nevisiškai atspindi tikrąją Vilniaus eismo situaciją.
„Skaičiavimai atliekami 10 km atstumui, o rezultatai yra suskirstyti į dvi zonas: centrinę miesto dalį ir viso miesto teritoriją. Tai reiškia, kad straipsnyje pateiktos išvados grindžiamos miesto centro statistika, o Vilniaus miesto centras tyrime vertinamas taip, tarsi jo ilgis būtų 10 km.
Svarbu pažymėti, kad 5 km spinduliu nuo Vilniaus centro yra apimamos visos tankiausiai urbanizuotos miesto teritorijos. Dėl šios priežasties „TomTom“ pateikti duomenys yra apibendrinti ir išvestiniai, todėl jie nebūtinai tiksliai atspindi viso Vilniaus miesto susisiekimo sistemos realią situaciją“, – pabrėžia specialistas.
Taip pat verta atsižvelgti į tai, kad Vilniuje spūsčių poveikis skiriasi priklausomai nuo paros laiko. JUDU vadovas tikina, jog jų surinkti duomenys rodo, kad rytinio piko metu spūsčių trukmė per 2024 metus sumažėjo 3,4%, tačiau vakarinio piko metu ji išaugo 7,3%. Vakare eismo intensyvumas didėja, nes po darbo žmonės dažnai užsiima kitais reikalais mieste.
Kauno ir Klaipėdos spūsčių situacija geresnė nei Vilniaus
Vilnius nėra vienintelis Lietuvos miestas, kuris buvo užfiksuotas minėtame tyrime. Kaunas ir Klaipėda taip pat pateko į reitingą, tačiau jų spūsčių mastai yra mažesni.
Kauno vairuotojai per metus spūstyse praleido vidutiniškai 72 valandas, o Klaipėdoje šis laikas siekė 61 valandą.
Įdomu tai, kad Kaune ir Klaipėdoje eismas 10 km atstumą įveikti leidžia greičiau nei Vilniuje – atitinkamai per 20 minučių 53 sekundes ir 19 minučių 44 sekundes. Nepaisant to, šių miestų eismo intensyvumas piko valandomis taip pat yra didėjantis, o tai gali tapti problema artimiausiais metais, jei nebus imtasi papildomų eismo gerinimo žingsnių.
Kol kiti Europos miestai stengiasi veiksmingai spręsti spūsčių problemą, Vilnius siaurina gatves
Vilniaus spūsčių problema tampa dar ryškesnė, palyginus su kitais Europos miestais. Londonas, Berlynas ar Paryžius, turintys keliskart didesnę populiaciją ir sudėtingesnę infrastruktūrą, vis dar užima žemesnes vietas „Tomtom“ reitinge.
Tačiau verta pažymėti, kad kai kurie Europos miestai sėkmingai sprendžia transporto spūsčių problemą. Pavyzdžiui, Nyderlandų miestai Amersfortas ir Almere išsiskiria kaip greičiausiai 10 km atstumą įveikiantys miestai. Tai buvo pasiekta per gerai organizuotą viešojo transporto sistemą ir tinkamai suplanuotą eismo infrastruktūrą.
O ką daro Vilnius? Primename, jog pastaraisiais metais Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvų siaurinti kai kurias miesto gatves. Aiškinama, jog taip siekiama pagerinti pėsčiųjų ir dviratininkų sąlygas bei skatinti tvarų judumą. Tačiau šie sprendimai, regis, tik dar labiau gilina spūsčių ir nepatogaus keliavimo per Vilnių problemą.
Gatvių siaurinimas buvo motyvuojamas siekiu sukurti saugesnę ir patogesnę aplinką pėstiesiems bei dviratininkams. Pavyzdžiui, Saltoniškių gatvėje iš keturių eismo juostų buvo nuspręsta palikti tik dvi, siekiant įrengti dviračių takus ir pagerinti pėsčiųjų infrastruktūrą. Tačiau šis sprendimas sukėlė diskusijų bangą ir nepasitenkinimą tarp vilniečių. O kai kuriais atvejais susiaurintas Vilniaus gatves ir vėl teko platinti.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės priimti aktai dėl gatvių siaurinimo, kurie nebuvo paskelbti Teisės aktų registre, negali būti taikomi[2]. Tai sukėlė papildomų iššūkių savivaldybei, siekiančiai įgyvendinti savo skubotus planus, kuriuos ir taip kritikavo Vilniaus gyventojai.
Savivaldybė taip pat planuoja iki 2027 metų įrengti vadinamąsias ramaus eismo zonas keliolikoje miesto vietų, siekdama sumažinti transporto srautus ir skatinti gyventojus rinktis alternatyvias judėjimo priemones. Tačiau panašu, kad tokie žingsniai ir toliau tiesiog blogins Vilniaus situaciją. Antakalnio bendruomenės tarybos Eduardas Kriščiūnas, kalbėdamas apie Leino Sapiegos ir Antakalnio gatvių sankirtą, sakė[3]:
„Čia stovi kamščiai kiekvieną rytą, nes čia yra patogiausia išvažiuoti. Tai aš neįsivaizduoju, kaip galima šnekėti apie ramaus eismo zoną nesutvarkius šitos gatvės naudojimo. Mano supratimu ji turėtų būti pertraukta, kad iš jos nebūtų galima važiuoti į miesto centrą, tik tokiu atveju tos ramaus eismo zonos gali veikti. Priešingu atveju tai yra tiesiog varnelė.“
Tad vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant sumažinti spūstis turėtų būti ne gatvių siaurinimas, o veikiau geresnis jų išplanavimas ir viešojo transporto integravimas į kasdienį miestiečių gyvenimą. Tai apima ne tik naujų viešojo transporto maršrutų kūrimą, bet ir technologinius sprendimus, leidžiančius tiksliai stebėti transporto srautus bei efektyviai juos reguliuoti.
