Lietuvos politinėje padangėje – Seimo melodramos ir noras apginkluoti piliečius?
Lietuvos politikoje – svarbios permainos. Seimo vicepirmininkė Agnė Širinskienė pranešė besitraukianti iš Seimo vicepirmininkės pareigų, o į Jonavos mero krėslą vėl sugrįžo Mindaugas Sinkevičius. Po jo išteisinimo Aukščiausiajame Teisme Seimas atšaukė suplanuotus pirmalaikius rinkimus. Tuo tarpu konservatoriai ir toliau darbuojasi – NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas šią savaitę pasiūlė, kad A kategorijos ginklą galėtų savo namuose turėti karo prievolę atliekantys piliečiai, o kelią parlamente jau sparčiai skinasi „aušriečių“ įstatymo projektas dėl audito LRT.
Be visa ko, konservatorių pristatytame gynybos stiprinimo plane taip pat siūloma Lietuvoje gaminti daugiau ginkluotės ir pasitraukti iš Otavos konvencijos. Pasak L, Kasčiūno, Lietuva turi tapti savarankiškesnė gynyboje.
Tęsiasi drama dėl audito LRT – Seimas pritarė, E. Valatka „tepė slides“
Šią savaitę LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka paskelbė apie atsistatydinimą prisidengdamas neva dideliu darbo krūviu Kauno technologijos universiteto rektoriaus pareigose. Tačiau jis toliau pareiškė liekantis tarybos nariu.
Šis sprendimas įvyko intensyvėjant diskusijoms apie LRT finansinį auditą, kurį neseniai inicijavo valdančioji koalicija, norėdama užtikrinti transliuotojo skaidrumą. Opozicija, ypač konservatoriai ir liberalai, kritikavo auditą – matyt, galimai bijo, kad jis galėtų atskleisti LRT pinigų valdymo problemas.
Politikoje toliau tęsiasi įtampa dėl LRT nepriklausomumo ir valdymo. Seime priimtas sprendimas dėl audito, tačiau ne visi parlamentarų nariai pritarė – kai neskaitant opozicijos – liberalų ir konervatorių pasipriešinimo, balsavime nedalyvavo nemažai socialdemokratų.
Be to, visuomenės nuomonės susiskaldymas dar labiau suintensyvėjo po pranešimų apie planus statyti brangią LRT būstinę – būtent tada, kai Lietuva įnirtingai ieško, iš kur jau nuo kitų metų savo biudžete atrasti tuos 5-6 proc. nuo BVP krašto gynybai.
Europos šalys nesutinka siųsti savo karių į Ukrainą, o Rusija tai laikytų tiesioginiu įsitraukimu į konfliktą
Australijos ministras pirmininkas Anthony‘is Albanese‘as praėjusį sekmadienį pranešė, kad jo šalis svarstytų dalyvauti taikdarių misijoje Ukrainoje, tačiau pabrėžė, kad tai būtų įmanoma tik pasiekus taiką. Jis taip pat atskleidė, kad Australija siųs aukštąjį atstovą į Paryžiaus gynybos vadų susitikimą, kuriame bus aptariama pagalba Ukrainai.
Tuo tarpu Europos šalys, ypač Nyderlandai, nesutinka su Europos Komisijos ginklavimosi planu, kurį kritikuoja dėl didėjančių finansinių įsipareigojimų ir nesuderinamumo su demokratinėmis vertybėmis.
Italijos buvęs premjeras Giuseppe’as Conte’as taip pat pasisakė prieš Europos gynybos finansavimo iniciatyvas, pavadindamas jas „pinigų švaistymu“. Jis ragina Europos Sąjungą investuoti į bendrus gynybos projektus ir daugiau dėmesio skirti diplomatijai bei taikai, o ne eskaluoti konfliktus. G. Conte’as tvirtina, kad vietoj nuolatinio ginklavimosi reikėtų stiprinti bendradarbiavimą ir koordinuoti išlaidas, kad būtų užtikrintas tikras saugumas.
Savo ruožtu Rusija ketvirtadienį griežtai paprieštaravo bet kokiam užsienio kariuomenių dislokavimui Ukrainoje, teigdama, kad tai reikštų tiesioginį įsitraukimą į konfliktą su Maskva. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad toks žingsnis būtų „visiškai nepriimtinas“ ir galėtų sugriauti bet kokius taikos susitarimus.
Dėl taikos Ukrainoje dar laukiama Rusijos atsako
JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia 30 dienų paliaubų Ukrainoje ir, jei Rusija pritars, pažadėjo pakviesti Volodymyrą Zelenskį į Baltuosius rūmus. Ukraina jau sutiko su pasiūlymu, o Vašingtonas atnaujino karinę paramą ir paskyrė derybininkus ilgalaikės taikos siekimui.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad paliaubos galimos, tačiau reikalauja, kad Ukraina nesinaudotų jomis mobilizacijai, o Kursko pasienyje apsupti kariai pasiduotų. Maskva taip pat nurodė norinti aiškių kontrolės mechanizmų.
JAV pasiuntinys jau derasi Maskvoje, tačiau galutinis sprendimas vis dar neaiškus.
D. Trumpo didinami muitai varo į neviltį pasaulines rinkas
Kinija nuo kovo 20 d. įveda 100 % tarifus Kanados rapsų aliejui, miltams ir žirniams, taip pat 25 % mokesčius jūros gėrybėms ir kiaulienai. Tai atsakas į Kanados mokesčius kiniškoms transporto priemonėms ir plienui. Kinija siekia atkurti santykius su Kanada prieš galimą prekybos konfliktą su JAV, tačiau tai kelia papildomų sunkumų Kanados ekonomikai.
Tuo pačiu JAV prezidentas D. Trumpas paskelbė apie 50 % tarifų dvigubinimą Kanados plienui ir aliuminiui. Šie sprendimai dar labiau paaštrina prekybos įtampą ir kelia nerimą vartotojams bei rinkoms.
D. Trumpo prekybos politika ir nauji tarifai sukėlė didelį nerimą ir pasaulinėse rinkose. Šią savaitę, po paskelbtų 25 proc. muitų plienui ir aliuminiui, Azijos akcijos smuko, o pasauliniai indeksai patyrė didelius svyravimus.
Tuo pačiu metu Trumpas grasino 200 proc. tarifais alkoholiui iš Prancūzijos ir kitų ES šalių, o jo veiksmai paskatino boikoto kampanijas prieš JAV produktus, ypač Kanadoje ir Švedijoje. Tokios priemonės sukėlė didžiulį nepasitenkinimą ir verslo pasitikėjimo smukimą.
Reakcija į šią prekybos politiką tampa vis ryškesnė – Kanados ir Europos vartotojai aktyviai remia vietinius produktus, o prekybininkai, kaip „Salling Group“, imasi žymėti amerikietiškas prekes, kad pirkėjai galėtų jas lengviau atskirti. Nors Trumpas stengiasi nuraminti rinkas ir pabrėžia JAV ekonomikos stiprumą, analitikai vis dažniau kalba apie recesijos grėsmę, nes infliacija ir politinė įtampa gali smarkiai paveikti tiek JAV, tiek pasaulio ekonomiką.
D. Trumpas mažina Švietimo departamento darbuotojų skaičių ir siekia bendradarbiavimo su Š. Korėja
JAV Švietimo departamentas atleido apie pusę savo darbuotojų, sumažindamas jų skaičių nuo 4 100 iki 2 183. Tai dalis didelės restruktūrizacijos, kurios tikslas – sumažinti išlaidas. D. Trumpas anksčiau yra pareiškęs norą visiškai išformuoti departamentą, tačiau tai susidurtų su būtinybe gauti Kongreso pritarimą.
Tuo tarpu Trumpas išreiškė norą atnaujinti dialogą su Šiaurės Korėja, pabrėždamas savo gerus santykius su Kim Jong-un. Nors JAV nesutinka su Šiaurės Korėjos branduolinės valstybės statusu, Trumpas ją vadina „branduoline galia“. Tuo pačiu metu, Šiaurės Korėja, stiprindama savo karinį potencialą, vis daugiau bendradarbiauja su Rusija.
Politines intrigas kelia Vakaruose įvykę rinkimai
Kanadoje naujuoju liberalų lyderiu tapo Markas Carney, kuris netrukus pakeis J. Trudeau premjero poste. Jis nedelsdamas sukritikavo D. Trumpą, kaltindamas JAV bandymais perimti Kanados išteklius ir silpninti ekonomiką. Jis taip pat kaltina JAV nesąžininga prekybos politika ir žada išlaikyti atsakomuosius tarifus, kol Kanada sulauks pagarbos. Ontarijo premjeras taip pat smogė atgal, apribodamas elektros eksportą į JAV.
Rumunijoje kilęs skandalas – kraštutinių dešiniųjų lyderiui Calinui Georgescu uždrausta dalyvauti rinkimuose, o jo šalininkų protestus numalšino policija. Pats politikas tai vadina „valstybės perversmu“.
Tuo tarpu Grenlandijoje rinkimus laimėjo nepriklausomybės siekiančios partijos, tačiau ekonominė priklausomybė nuo Danijos kelia iššūkių. Situaciją dar labiau pakurstė D. Trumpo raginimai prisijungti prie JAV.
Portugalijos premjeras Luísas Montenegro prarado parlamento pasitikėjimą dėl interesų konflikto skandalo. Prezidentas greičiausiai skelbs naujus rinkimus, nes šalis susiduria su dar viena politine krize – trečia per kelerius metus.
