Parlamentinė opozicija išsigando LRT finansinio audito?
Naujoje Seimo pavasario sesijoje valdančiojoje koalicijoje esantys parlamentarai sutarė dirbti skaidrumo vardan, todėl nieko nelaukdami surengė ir balsavimą dėl visuomeninio transliuotojo LRT audito. Kaip jau reikėjo tikėtis, tam labiausiai priešinosi opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalai. Dar viena įdomi detalė – nors valdančioji koalicija vieningai balsavusi už, dalis socialdemokratų balsavime nedalyvavo.
„Aušriečiai“ su džiugesiu pranešė, kad Seime ketvirtadienį buvo žengtas didelis žingsnis į priekį – čia buvo pritarta valstybiniam LRT finansiniam auditui[1].
„O konservatoriai ir liberalai? Jie balsavo prieš arba susilaikė. Kodėl? Ar jie taip bijo, kad kažkas pamatys, kaip LRT leidžia milijonus? Juk kalbame apie valstybinę įstaigą, kuri iki 2027 m. gaus beveik 100 mln. eurų per metus iš mokesčių mokėtojų kišenės! Ar ne logiška patikrinti, ar šie pinigai naudojami efektyviai ir skaidriai?“ – rėžė valdančiojoje daugumoje esanti „Nemuno aušra“.
Nors valdantieji vieningai prabalsavo už finansinį auditą, net 15 socialdemokratų balsavime nedalyvavo
Balsavimo rezultatai atrodo štai taip:
Už finansinį auditą LRT balsavo 11 Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narių, 37 socialdemokratai, dešimt „valstiečių“, 18 „Nemuno aušros“ frakcijos narių, du parlamentarai iš mišrios Seimo narių grupės, vienas liberalas ir Seimo vadovas Saulius Skvernelis.
Tuo tarpu prieš tai numatantį įstatymo projektą pasisakė šeši liberalai (keturi susilaikė) ir devyni konservatoriai (susilaikė 12).
Dar įdomesnė dalis, kad balsavime nedalyvavo daugiausia socialdemokratų – mygtuko nepaspaudė net 15 LSDP frakcijos narių.
Bendrai šiam įstatymo projektui pritarė 80 seimūnų, prieš buvo 15 ir susilaikė 16 parlamentarų.
Konservatoriai siūlo auditą įteisinti įstatymiškai
Seime svarstant iniciatyvą dėl LRT veiklos audito, opoziciniai TS-LKD atstovai siūlo įstatymiškai įpareigoti Valstybės kontrolę reguliariai tikrinti visuomeninio transliuotojo veiklą. Jų teigimu, toks sprendimas sumažintų politikų įtaką LRT turiniui ir užtikrintų nepriklausomą auditą.
Ketvirtadienį Seime įregistruotos pataisos numato, kad Valstybės kontrolė ne tik atliktų LRT valstybinį auditą, bet ir prižiūrėtų Vidaus audito tarnybos veiklą[2].
Jei nutarimas būtų priimtas, Valstybės kontrolė iki rugsėjo 1 d. turėtų įvertinti 2021–2024 m. LRT veiklos efektyvumą.
Diskusijos dėl LRT finansavimo ir valdymo neslopsta. Šiemet transliuotojo biudžetas siekia 79,6 mln. eurų, o įstaigoje dirba beveik 700 žmonių. Sausį pusė Seimo narių, tarp jų valdančiosios daugumos atstovai, Mišri grupė ir opozicinės partijos, parėmė siūlymą dėl audito. Tad politinės kovos dėl LRT nepriklausomybės, skaidrumo ir finansinės atskaitomybės tik stiprėja.
LRT veikla kelia vis daugiau klausimų ir visuomenei
Tuo tarpu visuomeninis mūsų transliuotojas pastaruoju metu atsidūręs tikrame politinių ginčų epicentre. Apie vidaus žurnalistų auditą LRT dirbančius rašytojus informavęs tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka paskelbė atsistatydinantis, o žurnalistai savo ruožtu pranešė kylantys į kovą dėl savo redakcinės nepriklausomybės. Tarp viso šio chaoso – pranešimas apie naują 84 mln. eurų kainuosiančią LRT būstinę, kas dar labiau kaitina visuomenės nuotaikas. Ir būtent tada, kai valstybė įnirtingai ieško lėšų krašto gynybai finansuoti.
E. Valatka, kuris yra ir Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius, aiškina, kad traukiasi dėl per didelio darbo krūvio, tačiau lieka tarybos nariu.
R. Žemaitaitis koalicijos partnerių klausimu išlieka griežtas
Tuo tarpu „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, rodos, džiaugiasi, kad pamažu pavyksta įgyvendinti visuomenei duotus pažadus ir, pasiduoti, nepaisant nesutarimų pačioje koalicijoje, neketina.
R. Žemaitaitis tvirtina, kad jo partija iš valdančiosios daugumos trauktis neplanuoja. Pasak jo, koalicija yra stabili, nes pasirašyta sutartis įpareigoja bendradarbiauti, o nepatenkinti partneriai visada gali patys pasitraukti. Tačiau opozicija įsitikinusi, kad Žemaitaitis išliks valdžioje tol, kol tai bus politiškai naudinga jam pačiam. Šias kalbas politikas vadina „nesąmonėmis“ ir ragina nepasiduoti spekuliacijoms[3].
Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda pakartojo, kad socialdemokratų sprendimas bendradarbiauti su „Nemuno aušra“ buvo klaida. Premjeras Gintautas Paluckas nesutinka – pasak jo, koalicija dirba sklandžiai ir realių problemų nėra. Vis dėlto Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis ragina socialdemokratus atkreipti dėmesį į Prezidentūros signalus ir pripažinti, jog susitarimas su Žemaitaičiu buvo neteisingas. Jis atvirai pareiškė, kad eiti į valdžią su „Nemuno aušra“ buvo klaida, o tai tik dar labiau kursto diskusijas dėl koalicijos ateities.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen aiškiai pasakė, kad jos partija neprisijungs prie dabartinės valdančiosios daugumos. Ji taip pat skeptiškai vertina galimybę, jog Žemaitaitis bus pašalintas iš koalicijos – anot jos, premjerui Paluckui jis yra per daug svarbus partneris.
