Nepaisant didžiulio palaikymo, C. Georgescu neleista dalyvauti pakartotiniuose rinkimuose
Rumunijos centrinė rinkimų komisija (BEC) sekmadienį oficialiai paskelbė, kad kraštutinių dešiniųjų lyderiui Calinui Georgescu neleidžiama dalyvauti gegužę vyksiančiuose pakartotiniuose prezidento rinkimuose. Sprendimas buvo paskelbtas be išsamaus paaiškinimo, tad tai sukėlė dar didesnį visuomenės ir dalies politinių stebėtojų nepasitenkinimą.
Tiesa, oficialioje pozicijoje buvo minimi įtarimai ekstremizmo propagavimu bei įstatymų pažeidimais, susijusiais su kampanijos finansavimu, tačiau jokie įrodymai nebuvo pateikti. Nors komisija detaliai nepaaiškino sprendimo priežasčių, viešoje erdvėje išplitę kaltinimai C. Georgescu atžvilgiu rodo, kad jam ir toliau bandoma pripaišyti abejones dėl rinkimų proceso skaidrumo, drauge keliant klausimus apie demokratijos Rumunijoje būklę.
Svarbu pabrėžti, jog C. Georgescu kandidatūra buvo itin populiari tarp Rumunijos piliečių. Apklausų duomenimis, net ir dabar jį palaiko daugiau kaip 40 proc. rinkėjų – toks palaikymas ženkliai viršija kitų kandidatų populiarumą.
Nepaisant to, praėjusių metų pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatai, kuriuose C. Georgescu aiškiai pirmavo, buvo anuliuoti Rumunijos Konstitucinio Teismo, remiantis taip ir neįrodytais įtarimais apie galimą Rusijos kišimąsi. Tuo metu teismas paskelbė, jog pastebėti rimti kampanijos finansavimo pažeidimai, įtariant, kad kampanijai skirtos lėšos galėjo ateiti iš užsienio šaltinių. Be to, pats kandidatas buvo siejamas su Maskvos įtaka. O dabar jam ir vėl užkertamas kelias tapti Rumunijos prezidentu.
C. Georgescu kandidatūra visuomet buvo kontroversiška dėl jo ryšių su kraštutinių dešiniųjų judėjimais bei viešai deklaruojamų pozicijų. Rumunijos valdžios institucijos, ypač žvalgybos ir teisėsaugos organai, pastaruosius mėnesius sustiprino veiksmus prieš politikus ir organizacijas, įtariant jas bendradarbiavimu su užsienio valstybėmis. Pasak valdžios atsotvų, taip siekiama užtikrinti rinkimų proceso saugumą.
Daugelis C. Georgescu ir laisvų rinkimų pusėje esančių politikos ekspertų bei Rumunijos piliečių tiek rinkimų anuliavimą, tiek naujausią komisijos sprendimą vertina kritiškai, teigdami, kad tokie veiksmai prieštarauja demokratiniams principams. Patys kaltinimai, nors ir rimti, nėra patvirtinti aiškiais faktais, todėl visuomenė pagrįstai kelia klausimus dėl politinio proceso skaidrumo ir galimos politinės manipuliacijos, siekiant susidoroti su C. Georgescu.
Sprendimas atmesti C. Georgescu paraišką buvo patvirtintas tą pačią dieną, kai jis oficialiai pateikė savo dokumentus rinkimų komisijai. Komisijos pareiškimas buvo lakoniškas, tačiau aiškiai nurodė, kad C. Georgescu esą neatitinka teisinių ir konstitucinių reikalavimų kandidatui į prezidentus.
Neleidus C. Georgescu dalyvauti rinkimuose buvo suorganizuotas protestas
Po rinkimų komisijos sprendimo šimtai C. Georgescu šalininkų susirinko prie rinkimų komisijos būstinės Bukarešte, šaukdami „Laisvė!“ ir reikalaudami atšaukti komisijos nutarimą. Protesto dalyvių skanduojamas žodis tapo simboliniu šūkiu, išreiškiančiu rumunų pasipriešinimą valdžios sprendimams, kuriuos jie vadina demokratijos pažeidimu.
Protestuotojai taip pat bandė jėga prasiveržti pro apsaugos užtvaras, tačiau jų veiksmai buvo sustabdyti. Teisėsaugos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, kad išsklaidytų minią ir atkurtų viešąją tvarką.
Incidentas atskleidžia gilią visuomenės poliarizaciją ir didėjantį nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis. Daugelis protestuotojų sprendimą vadino „politiškai motyvuotu“, „antidemokratišku“ ir skirtu eliminuoti nepatogų politinį konkurentą, kuris turi didžiulį visuomenės palaikymą. Pats C. Georgescu komisijos sprendimą pavadino „oficializuotu valstybės perversmu“.
N. Georgescu turi gana stiprų palaikymą tarp gyventojų, ypač tarp tų, kurie jaučiasi nusivylę dabartiniais Rumunijos politikais. Akivaizdu, jog dalis visuomenės C. Georgescu mato kaip galimą sprendimą įsisenėjusioms politinėms problemoms ir įsisenėjusiai korupcijai mažinti.
C. Georgescu sulaukė D. Trumpo administracijos palaikymo
Sprendimas neleisti C. Georgescu dalyvauti rinkimuose sukėlė reakcijas ne tik Rumunijoje, bet ir už jos ribų. Įtakingi užsienio politikai ir visuomenės veikėjai, tokie kaip JAV prezidento Donaldo Trumpo komandoje dabar dirbantis Elonas Muskas, kritikavo Rumunijos valdžios veiksmus.
E. Muskas vadino tokius veiksmus „beprotiškais“ ir nesuderinamais su demokratinėmis vertybėmis. O dar seniau JAV politikai išreiškė susirūpinimą, kad rinkimų anuliavimas yra demokratinių principų pažeidimas ir piliečių balso ignoravimas.
C. Georgescu taip pat sulaukė aktyvaus palaikymo ir iš Rusijos valdžios, kuri neigė bet kokį savo kišimąsi į rinkimų procesą.
Pats C. Georgescu iki šiol atkakliai neigia jam mestus kaltinimus dėl finansavimo pažeidimų ir ryšių su ekstremistinėmis organizacijomis, pabrėždamas, jog tai tėra politinė manipuliacija, skirta pašalinti stiprų politinį konkurentą. Pažymėtina, jog politikas turi teisę sprendimą apskųsti Rumunijos Konstituciniam Teismui, kuris galutinai nustatytų jo teisę dalyvauti rinkimuose.
