Atsakymas į praėjusiais metais įsigaliojusį Kanados 100 proc. mokestį kiniškoms elektrinėms transporto priemonėms
Kinija paskelbė, kad nuo kovo 20 d. kai kuriems Kanados žemės ūkio ir maisto produktams taikys atsakomuosius muitus, todėl susirūpinimą kelia galimas pasaulinis prekybos karas. Šeštadienį paskelbtame pareiškime Kinijos finansų ministerija nurodė, kad iš Kanados importuojamam rapsų aliejui, rapsų miltams ir žirniams taikys 100 proc. tarifą, taip pat 25 proc. mokesčių tarifą tam tikriems jūros gėrybių produktams ir kiaulienai.
Ministerija paaiškino, kad šis žingsnis yra atsakas į Kanados „diskriminacinį“ 100 % mokestį kiniškoms elektra varomoms transporto priemonėms ir 25 % tarifus kiniškam plienui ir aliuminiui, kurie pradėti taikyti praėjusiais metais[1].
Kanada, kuri yra viena didžiausių pasaulyje rapsų augintojų, eksportuoja didelius jų kiekius į Kiniją, kuri yra antroji pagal dydį jos rinka. Kanados rapsų tarybos (Canola Council of Canada) duomenimis, Kanados rapsų sėklų, aliejaus ir miltų eksportas į Kiniją 2023 m. buvo vertinamas 5 mlrd. kanadietiškų dolerių (apie 3,5 mlrd. JAV dolerių).
Šis pranešimas reiškia, kad dabar Kanada susiduria su prekybos iššūkiais tiek iš Kinijos, tiek iš Jungtinių Valstijų, o tai didina spaudimą jos ekonomikai. Josh Lipsky, Atlanto tarybos Geoekonomikos centro vyresnysis direktorius, „Business Insider“ teigė, kad Kinijos tarifų įvedimo laikas yra svarbus.
Šis žingsnis buvo žengtas likus vos dienai iki to, kai Kanados valdančioji Liberalų partija turėjo paskelbti naują lyderį po to, kai sausio mėn. ministras pirmininkas Justinas Trudeau paskelbė, kad atsistatydins. Dabar valdymą perima M. Carney.
„Kinijai reikėjo imtis atsakomųjų priemonių“, sakė J. Lipskis. Jis pridūrė: „Manau, kad Kinija bando atkurti santykius su Kanada prieš prasidedant didesniam prekybos konfliktui su JAV“, pažymėdamas, kad Pekinas greičiausiai norėjo „išvalyti denius“ prieš naujam Kanados vadovui pradedant eiti pareigas[2].
Besitęsiantis Kanados-Kinijos konfliktas dėl prekybos?
Spalio mėn. Kanada nustatė 100 % importo mokestį Kinijos elektromobiliams ir 25 % tarifą plienui ir aliuminiui. Šeštadienį Kinijos vyriausybė į tai atsakė, pareikšdama: „Kanados priemonės rimtai pažeidžia Pasaulio prekybos organizacijos taisykles, yra tipiškas protekcionizmas ir kenkia teisėtoms Kinijos teisėms ir interesams“.
Kinijos žingsnis buvo žengtas po to, kai praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trampas įvedė griežtus tarifus. Vėliau D. Trumpas pasiūlė Kanadai ir Meksikai vieną mėnesį netaikyti automobilių ir žemės ūkio muitų pagal USMCA taisykles, nes abi šalys parodė atvirumą peržiūrėti muitus Kinijos importui[3].
Kanados pasaulinių reikalų ministerija atsakė, pavadindama Kinijos sprendimą dėl tarifų „nepagrįstu“ ir pridūrė: „Kanada nesutinka su Kinijos tyrimu ar jo išvadomis“. Pareiškime taip pat kalbama apie „Kinijos ne rinkos politiką, kuria dirbtinai mažinamos gamybos sąnaudos ir iškraipomos rinkos“, ir pabrėžiamas Kanados pasiryžimas pradėti dialogą su Kinijos pareigūnais, kad būtų sprendžiami su prekyba susiję klausimai.
Vasario mėn. vartotojų kainos Kinijoje, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 0,7 % ir tai buvo pirmoji neigiama infliacija per 13 mėnesių, o tai rodo, kad vartotojų paklausa yra maža. Praėjusią savaitę vykusiame metiniame susitikime Kinijos vyriausybė nustatė 5 % BVP augimo tikslą iki 2025 m. ir pristatė papildomų skatinamųjų priemonių. Tačiau šį tikslą Kinijai gali būti sunku pasiekti dėl tebesitęsiančios silpnos vidaus paklausos ir didėjančios prekybos įtampos su JAV ir kitomis šalimis.
Gruodį Kinija paskelbė apie trilijonų juanių vertės ekonomikos augimo skatinimo priemonių paketą, kuriuo siekiama paremti ekonomikos augimą, taikant „aktyvią fiskalinę politiką“ ir „nuosaikiai laisvą pinigų politiką“. Vyriausybė taip pat sumažino infliacijos tikslą iki 2 %, mažiausio per daugiau kaip du dešimtmečius. O biudžeto deficitą padidino iki 4 % BVP, didžiausio per 30 metų.
Kanada tarp dviejų ugnių: Kinijos spaudimas ir JAV muitai
Ši žinia prisideda prie didėjančio neapibrėžtumo Šiaurės Amerikoje dėl prezidento D. Trumpo grasinimų muitais. D. Trumpo administracija neseniai mėnesiui atidėjo 25 proc. tarifų taikymą Kanadai ir Meksikai dėl didėjančio susirūpinimo dėl platesnio prekybos karo ekonominio poveikio. Be to, JAV padidino 10 % tarifą visam Kinijos importui iki 20 %, o tai paskatino greitas Pekino atsakomąsias priemones.
Tokia griežta mokesčių įvedimo taktika iš Kinijos pusės gali būti laikoma perspėjimu Kanadai. JAV įvedė didesnius mokesčius Meksikai, Kandadai ir Kinijia, kas sukėlė nepasitenkinimą. Kinija tikisi, kad Kanada nesilaikys tokios pat politikos kaip D. Trumpo administracija ir nedidins mokesčių Kinijos prekėms.
Kinijos centrinė televizija išplatino komentarą, apie kurį pranešė „The New York Times“, kuriame tarifai vadinami „griežta atsakomąja priemone prieš neteisingą Kanados pasirinkimą ir įspėjimu šalims, kurios, siekdamos išvengti JAV sankcijų, gali nustatyti papildomus tarifus Kinijai“.
Kanados ekonominės analizės centro prezidentas Paul Smetanin sakė žiniasklaidai, kad nors Kinijos žingsnis nenustebino, jis išryškino „subtilią aplinką“, kurioje Kanada turi orientuotis valdydama savo pasaulinius ekonominius interesus. „Ateityje vyriausybė turi sutelkti dėmesį į lanksčią prekybos strategiją, kad sumažintų riziką, kylančią dėl vis labiau nenuspėjamos pasaulinės rinkos“, sakė jis.
