- COVID-19 pandemijos metu vyko nuolatinis žmonių bauginimas
- „Nesiskiepysi – mirsi ar pražudysi kitus“ – perspėjimas, kuris daugelį skatino vakcinuotis
- Bandantys kalbėti apie vakcinų saugumą ar kitus klausimus buvo vadinami sąmokslo teoretikais ir kvailiais
- Nevakcinuotiems apribotos laisvės, reikalauta mokėti už testus ir net siūlyta susimokėti už gydymą
COVID-19 pandemijos metu vyko nuolatinis žmonių bauginimas
Daugeliui COVID-19 pandemija jau atrodo tik kaip baisus sapnas, kurio neverta prisiminti. Tuo metu teko kęsti griežtus suvaržymus, reikalavimus skiepytis ir nuolatinį baimės kurstymą, siekiant kuo daugiau žmonių priversti vakcinuotis bei klusniai laikytis visų ribojimų. Tačiau nepaisant to, jog dabar gyvename laisviau ir COVID-19 virsta vis tolimu, miglotu prisiminimu, ta pati istorija gali pasikartoti bet kada. Tad verta prisiminti, ką dar visai neseniai kalbėjo dauguma politikų, žiniasklaidos atstovų, nuomonės formuotojų bei kitų žinomų asmenų.
Tikriausiai pati dažniausia frazė, kurią girdėjo viso pasaulio žmonės – „niekas nėra saugus“. Paprastiems gyventojams be pertraukos buvo kalama bauginanti mintis, kad nuo COVID-19 komplikacijų ir mirties nėra apsaugotas nė vienas. Vienintelė veiksminga apsauga – jei didžioji dalis žmonių pasiskiepys siūlomomis vakcinomis ir visi klusniai vykdys nustatytus ribojimus.
Net ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kartojo, jog „niekas nėra saugus nuo COVID-19, kol nėra saugūs visi“[1]. Jungtinės Tautos taipogi dalinosi panašiomis mintimis, gąsdindama viso pasaulio gyventojus[2]:
„Viruso variantai, kurie gali būti labiau užkrečiami ir atsparesni vakcinoms, ir toliau kels mums grėsmę, jei nebus sukontroliuoti dabar.“
Tačiau kaip paaiškėjo vėliau, didžioji dalis žmonių buvo ir vis dar tebėra saugūs. Jie tiesiog perserga lengva koronaviruso forma. Iš tiesų, mirties dažnis yra gan žemas net ir bandant žvelgti į 2021 metų statistiką skurdesnėse šalyse, kurios neturėjo tokių didelių medicininių resursų. Mirtingumas siekė tik 0,5 proc.[3], tad „niekas nėra saugus“ teiginys smarkiai prasilenkia su realybe, kurioje 95,5 proc. populiacijos išliko saugi.
„Nesiskiepysi – mirsi ar pražudysi kitus“ – perspėjimas, kuris daugelį skatino vakcinuotis
Praėjus nemažai laiko nuo COVID-19 pradžios, pradėta aiškinti, jog niekas niekada neteigė, kad COVID-19 vakcinos padės sustabdyti koronaviruso plitimą ir padės neužkrėsti kitų. Tačiau tai – melas. Daugybė žinomų žmonių, įskaitant Billą Gatesą ir Klausą Schwabą, kartojo, kad vakcinos reikalingos tam, jog būtų sustabdytas COVID-19 plitimas bei mirtys. K. Schwabas sakė:
„Niekas nebus saugus, jei ne visi yra pasiskiepiję.“?si=9URWNubgHd7cSERE
Jam antrino B. Gatesas:
„Jūs neturite pasirinkimo. Žmonės elgiasi taip, lyg turėtų pasirinkimą. <...> Normalumas grįš tik tada, kai mes plačiai paskiepysime visą pasaulinę populiaciją.“?si=mO0896Ssx7tcyOSr
Jei neprisimenate, ką kalbėjo Lietuvos politikai ir žinomi visuomenės veikėjai, jie irgi nuvils, mat kartojo panašius išsireiškimus kaip ir kitų šalių atstovai. Jie aiškino, kad skiepai padės išsaugoti gyvybes, neužkrėsti šeimos narių bei aplinkinių. Pavyzdžiui, kalbėdama apie vakcinavimąsi Ingrida Šimonytė sakė, kad skiepai padės apsisaugoti save ir artimuosius[4]:
„Manau, kad mes tiesiog saugodami savo tėvus, artimuosius ir save pačius šį sprendimą turėtume padaryti.“
Ji taip pat aiškino, kad virusas plinta per nesiskiepijusius, taip leisdama suprasti, kad vakcinos apsaugo nuo užsikrėtimo ir viruso skleidimo kitiems:
„Tuo pačiu metu turime būti labai atsargūs dėl to, ką matome toje pačioje Jungtinėje Karalystėje, kurioje tikrai dėl spartaus skiepijimo epidemiologinė situacija labai greitai ir labai stipriai pagerėjo, tačiau atsirado nauja viruso atmaina, kuri plinta tarp žmonių, kurie yra nesiskiepiję ir, deja, atvejų skaičius vėl auga turbūt tris kartus per dvi savaites.“
Premjerė I. Šimonytė netgi kartojo, kad nesiskiepiję turi pasiskiepyti, antraip susirgs[5]. Vėliau ji, kaip ir daugelis kitų, savo kalbų išsižadėjo, aiškindama, jog niekada ir nebuvo kalbama apie tai, kad skiepai apsaugo nuo susirgimo. Tačiau rankraščiai nedega: ji apie skiepų būtinumą ir esą neginčijamą faktą, kad skiepai yra vienintelis būdas pamiršti apie COVID-19, kalbėjo net ir po metų[6]:
„Aš manau, kad tai yra vienintelis realus instrumentas, nes, kaip ten bebūtų, ką besakytų žmonės, kurie netiki skiepais, statistika yra negailestinga. Tiek, kiek mes renkame statistiką apie mirtingumą nuo praėjusių metų birželio – kada jau vakcinos tapo visuotinai prieinamos, – tai 75 proc. dalis neskiepytų mirusių žmonių yra stabili.“
Skiepai buvo pristatomi lyg stebuklingas vaistas, be kurio mirs tiek nevakcinuoti, tiek su jais bendraujantys asmenys. Nors kaip vėliau išaiškėjo, tereikėjo leisti žmonėms persirgti šia liga. O dabar stebima priešinga statistika - tarp mirusiųjų kaip tik didesnė pasiskiepijusių asmenų dalis. Pavyzdžiui, 2022 metų Jungtinės Karalystės statistika rodo, jog net 92 proc. žmonių, kurie mirė nuo COVID-19, buvo skiepyti mažiausiai tris kartus.
Bandantys kalbėti apie vakcinų saugumą ar kitus klausimus buvo vadinami sąmokslo teoretikais ir kvailiais
Daug kas veikiausiai dar prisimena raginimus tikėti mokslininkais. Esą tie, kurie rinkosi aklai skiepytis ir vykdyti visus kitus nurodymus, buvo pasitikintys mokslu. Paradoksalu, tačiau į mokslinius duomenis besigilinę ir apie vakcinų saugumą bei veiksmingumą klausimus kėlę žmonės buvo vadinami kvailiais, sąmokslo teoretikais, lunatikais ir neišmanėliais. Jie buvo kaltinami dėl COVID-19 plitimo ir būtent jiems buvo mėtomos visos neapykantos strėlės.
Nesiskiepijantys žmonės buvo vadinami likusios visuomenės priešais ir opia problema, kurios, žinoma, reikėjo atsikratyti. Nepaisant to, jog vakcinuoti asmenys ir toliau sėkmingai galėjo užkrėsti kitus bei nešioti viruso atmainas, visa kaltė buvo verčiama tiems, kas atsisakė skiepų. Net pats JAV prezidentas Joe'as Bidenas be didelės sąžinės graužaties aiškino visuomenei, jog dėl visko kalti nevakcinuotieji, o paskiepyti asmenys neva negali užkrėsti kitų[7]:
„Tai yra neskiepytų žmonių pandemija. Neskiepytų. Ne skiepytų, o neskiepytų. Tai ir yra problema. Visi kalba apie laisvę ar pasiskiepyti, ar testuostis. Na, žinote ką? O kaip dėl patriotiškumo? O kaip dėl užtikrinimo, jog esate paskiepytas, todėl neplatinate ligos niekam kitam?“
Tuo tarpu bandymai atkreipti dėmesį į galimą eksperimentinių vakcinų žalą, mokslinius tyrimus ir kitus svarbius dalykus buvo išjuokiami kaip visiška nesąmonė. Paradoksalu, kad aršūs „tikintieji mokslu“ ragino nesigilinti į nieką ir aklai paklusti nurodymams. Didžiausi nevakcinuotųjų kritikai tarytum pamiršo apie natūralų imunitetą, statistiką, mokslinius įrodymus, vakcinų ilgalaikio poveikio duomenis ir kitus svarbius aspektus.
Nevakcinuotiems apribotos laisvės, reikalauta mokėti už testus ir net siūlyta susimokėti už gydymą
Buvo kalbama, jog nepaskiepytus asmenis reikia atskirti nuo kitų, ką vėliau sėkmingai pavyko įvykdyti su vadinamaisiais Galimybių pasais. Tam tikru momentu nevakcinuoti gyventojai negalėjo mėgautis įvairiomis pramogomis, restoranais ar net ramiai eiti į darbą ar daugumą parduotuvių. Netgi buvo prieita iki tokio taško, kai imta kalbėti, kad nevakcinuoti asmenys neturėtų gauti normalios medicininės pagalbos. Pavyzdžiui, žinomas žurnalistas Piersas Morganas be užuolankų aiškino[8]:
„Tie, kas atsisako vakcinuotis be jokios medicininės priežasties, turėtų negauti medicininės priežiūros, jei jie užsikrės koronavirusu. Girdžiu apie antivakserius, naudojančius intensyviosios terapijos skyriaus lovas Londone už dideles mokesčių mokėtojų sumas. Tegul jie moka už savo kvailumą ir savanaudiškumą.“
Žinoma, panašūs dalykai vyko ir Lietuvoje. Iš pradžių COVID-19 testai buvo nemokami visiems, o vėliau pasistengta, jog už juos mokėtų tik neskiepyti asmenys. Be to, jie turėjo testuotis itin dažnai, todėl per mėnesį susidarydavo ženkli suma. O susirgus COVID-19 neskiepytam asmeniui, galiausiai jis negaudavo ligos išmokos. Darbdaviams netgi atsirado galimybė nušalinti darbuotojus nuo darbo ar net atleisti iš pareigų[9]. Kentėjo net ir neskiepyti studentai, kurie neteko galimybės gyventi universitetų bendrabučiuose[10].
Iš esmės vyko didžiulis neskiepytų asmenų engimas ir vis daugiau gyventojų pasiskiepijo tik todėl, jog nebegalėjo to kęsti. Nevakcinuoti gyventojai buvo kaltinami pažeidžiantys vakcinuotųjų teises, užimantys vietas ligoninėse ir užkrečiantys kitus.
„Kartais žmonės, kurie nenori skiepytis, sako, čia yra mūsų teisė ir niekas negali mums aiškinti, kad mes neturime teisės šitaip elgtis. Visa tai būtų gerai, jeigu tai nepažeistų kitų žmonių teisių, todėl, kad kiti žmonės turi teisę į sveikatos paslaugas ir jeigu jie tų sveikatos paslaugų negauna todėl, kad visa sistema iš esmės yra paskiriama tam, kad gydytume žmones, kurie yra užsikrėtę covidu, ir dabar, kai yra vakcina ir galimybė apsisaugoti nuo tos ligos bent jau sunkių formų tikrai yra prieinama, manau, kad tai nėra labai sąžiningas argumentavimas“, – teigė premjerė I. Šimonytė.[11]
Kažkuriuo metu viskas peraugo iki tokio pykčio ir noro priversti visus pasiskiepyti, kad net ir Lietuvoje imta kalbėti apie tai, jog nevakcinuoti gyventojai turėtų patys susimokėti už gydymą. Šiuo klausimu ypač aštriai pasisakė tuometinis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, kuris pasiskiepijusius vadino atsakingais piliečiais, o likusius – tiesiog parazitais.
Jis aiškino, kad ribojimai turėtų būti įvedami tik neskiepytiems, nes „atsakingi piliečiai nebeturi mokėti už šios visuomenės dalies kaprizus ir parazitavimą“. Jis buvo bene pirmasis, kuris pareiškė, kad verta apsvarstyti galimybę, jog neskiepyti susimokėtų už savo gydymą. Pasak jo, socialiai atsakinga visuomenės dalis neturėtų mokėti už brangų gydymą, kai neskiepyti asmenys esą savo noru pasirinko sirgi. Tokie asmenys kaip R. Šimašius visiškai pamiršo, kad nevakcinuoti asmenys irgi moka mokesčius ir yra Lietuvos dalis. Politikas tuo metu sakė[12]:
„Turime nustoti siųsti palankumo žinutes tiems, kurie tyčiojasi iš mokslo, parazituoja viešojoje erdvėje ir mūsų valstybę dar vieniems metams nori įgrūsti į viruso gniaužtus, – aiškina meras. – Turime pripažinti – iki šiol grėsmė visuomenei buvo virusas. Kai jau turime vakciną, virusas nebėra nevaldoma grėsmė. Dabar, deja, turiu tai pasakyti - grėsmę visuomenei kelia tie, kurie nesiskiepija. Atsakingi piliečiai nebeturi mokėti už šios visuomenės dalies kaprizus ir parazitavimą.“
Taigi, nepaisant to, jog niūrūs COVID-19 laikai jau praėjo ir (tikėkimės) nebegrįš, verta prisiminti visą neteisybę, melus, gąsdinimus ir pamintas žmonių teises. Tik nepamiršdami tokių įvykių galime užkirsti kelią jų pasikartojimui ateityje.
