Lietuvos bankas siūlo, kad MMA siektų pusę vidutinio atlyginimo
Lietuvoje vėl įsiplieskė diskusijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo 2026 metais. Lietuvos bankas siūlo ją kelti iki 860 eurų į rankas – tai būtų 80 eurų daugiau nei dabar. Tačiau darbdaviai tam griežtai priešinasi, o profsąjungos teigia, kad tai – mažiausia galima suma.
Lietuvos bankas (LB) paskaičiavo, kad 2026 m. MMA turėtų siekti 860 eurų į rankas, arba 1198 eurus „ant popieriaus“, – tai būtų 15,4 proc. arba 160 eurų padidėjimas, lyginant su dabartine 1038 eurų MMA (neatskaičius mokesčių)[1].
„Formulė sako, kad minimali mėnesio alga turi siekti apie 50 proc. vidutinės algos, tam reikia kilimo 15,4 proc. arba 160 eurų“, – Trišalės tarybos posėdyje aiškino LB atstovas Jokūbas Markevičius.
LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Saulė Skripkauskienė pridūrė, kad toks MMA dydis atitiktų Trišalėje taryboje sutartą formulę – MMA turėtų sudaryti 50 proc. prognozuojamo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Palyginimui, 2020–2023 m. Lietuvoje MMA ir VDU santykis siekė 44,4 proc., kai ES vidurkis buvo 45 proc., o penkios geriausios ES šalys turėjo 50,5 proc. santykį. Lietuva lenkė Latviją (40,9 proc.), Estiją (40,1 proc.) ir Vokietiją (41,7 proc.), tačiau, anot LB, 2024 m. pabaigoje MMA ir VDU santykis Lietuvoje sieks tik 45,9 proc., o ne 48,5 proc., kaip prognozuota anksčiau.
LB duomenimis, MMA ar mažesnį atlyginimą 2024 m. gavo tik 1,8 proc. gyventojų – dažniausiai tai jauniausi darbuotojai iki 25 m. ir senjorai. Bankas taip pat prognozuoja, kad MMA didinimas 160 eurų BVP augimą 2026–2029 m. laikotarpiu padidintų 0,7 proc., o infliaciją – 1 proc. Palyginimui, didinant MMA 40 eurų (iki 1078 eurų) arba 100 eurų (iki 1138 eurų), BVP augimas siektų 0,5 proc., o infliacija – 0,6 proc. Nedarbo lygiui poveikio neprognozuojama.
Darbdaviai sutinka su vos 40 Eur MMA didinimu, o profsąjungos reikalauja kelti daugiau nei 80 Eur
Darbdaviai griežtai nepritaria siūlomam MMA didinimui, baimindamiesi ne tik atlyginimų augimo naštos, bet ir galimos mokesčių reformos.
„Jei dar pakils minimalus atlyginimas, sukels visų atlyginimų kilimą, bet nebus efektyvumo, bus papildomi mokesčiai, kurie skatina išimti pinigus, o ne investuoti į Lietuvą“, – sakė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius[2].
Jam antrino Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis:
„Dabar yra svarbiausi iššūkiai su siūlymais didint mokesčius, padidėję mokesčiai stabdys atlyginimų augimą.“
Darbdaviai siūlo MMA didinti perpus mažiau – apie 40 eurų. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas A. Romanovskis netgi užsiminė, kad dabartinė Trišalės tarybos formulė galimai išsisėmė:
„Gal kaip tik teisingas momentas formulei pasakyti „ačiū“, ji atidirbo, o dabar laikas galvoti apie kitus sprendimus. Pavyzdžiui, apie MMA vertinimą pagal regionus, apie jo nustatymą pagal amžiaus grupes ar kitus kriterijus, kur matome problemas.“
Tuo metu profsąjungos laikosi priešingos pozicijos. Jos sutinka su LB siūlymu didinti MMA bent 80 eurų, tačiau norėtų dar didesnio augimo.
„Pasisakome už MMA didinimą kaip suskaičiavo Lietuvos bankas, ekspertai, įvertino objektyviai makroekonominius rodiklius ir pateikė mums. Puiku“, – teigė profsąjungų konfederacijos pirmininkas Audrius Gelžinis.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis siūlo MMA didinti ne tik darbdavių, bet ir valstybės sąskaita, kartu didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
„Turėtų būti apie 65 eurai, o jei padarysime mokestinį pakeitimą su gyventojų pajamų mokesčiu, tai gali didėti iki 100 eurų, bet reikia didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį“, – teigė jis.
Vyriausybė ragina susitarti dėl MMA, bet darbdaviai delsia
Premjeras Gintautas Paluckas į darbdavių ir profsąjungų ginčus kol kas nesikiša, ragindamas šalis susitarti pačias.
„Mediatoriaus vaidmenį atlieka Vyriausybė, kad našta augančių atlyginimų būtų pakeliama, bet ir žmonės gautų didesnį darbo užmokestį, nes turime kainų kilimą, infliaciją, panašius dalykus“, – sakė jis.
O socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sakė:
„Sustabdydami algų augimą našumo nepadidinsime. Žinodami šitas paprastas taisykles, tikiuosi, abi pusės susės ir priims sprendimą, jei ne, turės įsijungti ir vyriausybės vaidmuo.“
Ji pabrėžė, kad MMA kitąmet „neabejotinai augs“, tačiau geriausia būtų, jei darbdaviai ir profsąjungos susitartų pačios: „Jeigu profesinės sąjungos su darbdaviais susėstų prie bendro stalo ir susitartų kartu dėl MMA ir jos dydžio, būtų pats geriausias ir tvariausias sprendimas.[3]“
Vyriausybė tikisi sprendimo iki birželio vidurio, tačiau darbdaviai nesutinka skubėti ir planuoja derybas tik vasaros pabaigoje, kai Seimas birželį nubalsuos dėl mokesčių reformos.
Gyventojai į siūlomą MMA didinimą žiūri skeptiškai: net ir 80 Eur būtų per mažai
77.lt pakalbino kelis skirtingų profesijų atstovus, kad sužinotų, ką jie mano apie siūlomą MMA didinimą 80 eurų. Atsakymai atspindėjo įvairias nuotaikas ir lūkesčius, tačiau vyravo gan panašios nuomonės, jog siūlomas didėjimas būtų per menkas.
„80 eurų didinimas skamba gražiai, bet realiai tai nieko nepakeis. Vilniuje nuoma, maistas, viskas taip pabrangę, kad tie keli eurai per mėnesį tik lašas jūroje. Norėčiau bent 1000 eurų į rankas, tada galėčiau bent šiek tiek atsidėti, o dabar vos galą su galu suduriu“, – tikino pardavėja Rasa, gyvenanti Vilniuje.
„Aš uždirbu šiek tiek daugiau nei MMA, bet vis tiek sunku. 80 eurų MMA didinimas būtų gerai, bet kainos viską suvalgo. Manau, jei valdžia nori padėti, tegul kainas suvaldo, o ne tik algas kelia“, – sakė Kaune gyvenanti valytoja Elena.
O štai sargu dirbantis kaunietis Tomas apskritai išreiškė nepasitenkinimą darbdavių nenoru kelti atlyginimus:
„Man atrodo, darbdaviai per daug verkia. Jiems visada bus per daug, bet mes, paprasti darbuotojai, turim iš kažko gyventi. 80 eurų – gerai, bet jei kainos ir toliau kils, tai jokios naudos nebus. Galėtų bent iki 950 eurų į rankas pakelti, tada gal ir jaustųsi skirtumas.“
