Alaus kaina Europos šalių sostinėse skiriasi net keliais kartais
Prasidėjęs Europos futbolo čempionatas neabejotinai reikš ir išaugusius alkoholio pardavimus. Juk futbolo rungtynių stebėtojai labai dažnai negali įsivaizduoti jų žiūrėjimo be gaivinančio alaus bokalo. Tačiau alaus kainos smarkiai skiriasi priklausomai nuo to, kokiame regione nuspręsite jį gerti. Pasirodo, jog didžiausios alaus kainos nustatytos Šiaurės šalyse, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje. O vertinant alkoholinių kainų lygį, apskaičiuotą pagal perkamąją galią, šie reitingai smarkiai pasikeičia.
Naujausi kainų duomenys atskleidžia didelius vietinio pilstomo alaus kainų ir bendro alkoholinių gėrimų kainų lygio skirtumus visoje Europoje. Priklausomai nuo to, kokioje šalyje mėgausitės alkoholiu, galite tikėtis smarkiai besiskiriančių išlaidų. Juk kai kur gali tekti susimokėti net 4 ar 5 kartus daugiau, lyginant su pigiausiu alkoholiu prekiaujančiais Europos miestais.
Remiantis vartotojų sukurtu pragyvenimo išlaidų statistikos tinklalapiu „Numbeo“, vietinio pilstomo alaus (0,5 litro) kainos Europos Sąjungos (ES) šalių restoranuose ar baruose svyruoja nuo 2 eurų Sofijoje iki 8 eurų Kopenhagoje. O žvelgiant kiek plačiau ir į palyginimą įtraukiant Europos laisvosios prekybos asociaciją (ELPA), Jungtinę Karalystę bei ES šalis kandidates, galima drąsiai sakyti, kad būtent Šiaurės šalių alus yra pats brangiausias. Štai Islandijos sostinėje Reikjavike alus atsieis net 10 Eur, o Norvegijos Osle – 9,6 Eur.[1].
Kiek pigiau išgerti pavyks Danijos ir Suomijos sostinėse. Kopenhagoje ir Helsinkyje vidutinė alaus kaina yra 8 Eur. Dar mažesnių kainų pilstomo alaus kainų galima tikėtis Londone (7,7 Eur) ir Paryžiuje (7 Eur). O Šveicarijos sostinėje Berne vidutinė alaus kaina siekia 6,7 Eur.
Nors trijų sostinių alus yra brangesnis už Stokholmo, kur bokalas atsieis 6,7 Eur, visgi žvelgiant į bendras tendencijas, pačios aukščiausios alaus kainos Europoje yra būtent Šiaurės šalyse. Tai rodo, kad į šiaurinę Europos dalį pasisvečiuoti nuvykę ar čia nuolat gyvenantys alkoholio mėgėjai išleis kur kas daugiau nei kitose Europos vietose.
Pigiausias pilstomas alus – Kyjive ir Minske
Tie, kas trokšta paragauti pigiausio pilstomo alaus, turėtų vykti į Ukrainą, Baltarusiją arba Moldaviją. Šių šalių sostinėse alaus kaina nesiekia net ir 1,5 Eur. Pilstomas alus Kijeve kainuoja vidutiniškai 1,1 Eur, Minske – 1,2 Eur, o Kišiniove – 1,3 Eur už 0,5 litro bokalą.
Visgi vargu ar vien dėl pigaus alaus kažkas dabar susiviliotų kelione į Ukrainą ar Baltarusiją… Toks didelis kainų skirtumas labai gerai atspindi platesnes ekonomines sąlygas, politines peripetijas ir vietos rinkos veiksnius.
Alaus kainos taip pat yra palyginti mažesnės Madride (3,5 Eur) ir Lisabonoje (3 Eur). Tad Ispanijos ar Portugalijos turistai ne tik gali mėgautis šiltu oru, bet ir gan pigiu alkoholiu.
Tiesa, nereikia pamiršti ir to, kad sostinės bei kitų tos pačios šalies miestų kainos irgi skiriasi. Alaus kainos kai kuriuose miestuose gali būti smarkiai pigesnis, jei užeisite ne į sostinėje esančius baus. JK yra puikus to pavyzdys: Londone alus kainuoja 7,7 Eur, Koventryje galite mėgautis 4,3 Eur kainuojančiu pilstomu alumi, Aberdyne – 4,8 euro, o Šefilde – 5,2 euro.
Pagal perkamąją galią brangiausias alkoholis – Islandijoje
Visos aukščiau paminėtos kainos yra tokios, kokias galima išvysti pažvelgus į barų meniu. Tačiau šios alaus kainos neatspindi perkamosios galios standarto (PPS). Didelis kainų skirtumas parodo, kaip alaus kainos gali atspindėti platesnes ekonomines sąlygas ir vietos rinkos veiksnius. Tad taikant PPS, galima lengviau palyginti ekonominius rodiklius ir suprasti, kurių šalių alkoholis iš tiesų yra brangiausias.
Pagal Eurostato, oficialiosios ES statistikos tarnybos, duomenis, 2022 metais brangiausių alkoholinių gėrimų šalis buvo Islandija. Joje alkoholio kainos siekė net 297 proc. ES vidurkio. O Vengrijoje alkoholis buvo pigiausias iš visų 37 Europos šalių, kadangi siekė tik 82 proc. ES vidurkio.
Žvelgiant tik į ES šalis, 2022 metais brangiausio alkoholio šalis buvo Suomija, kurios kainų lygio indeksas siekė 213 proc. ES vidurkio. Nuo jos nedaug atsiliko ir Airija, su 210 proc. rodikliu.
Panašiai kaip ir lyginant nominalias kainas, Šiaurės šalyse yra aukščiausias alkoholinių gėrimų kainų lygio indeksas. Pirmasis trejetukas susideda iš Šiaurės šalių, o kitos taip pat patenka į aštuntuką. Taip pat pažymėtini Turkijos ir Graikijos atvejai, mat šiose šalyse alkoholinių gėrimų kainų lygis gerokai viršija ES vidurkį – atitinkamai 173 ir 153 proc.
Nagrinėjant penkias didžiausias Europos ekonomikas, JK alkoholinių gėrimų kainų lygis buvo aukštesnis nei ES vidurkis ir siekė 139 proc. Tiesa, verta atkreipti dėmesį, kad JK duomenys yra ne 2022, o 2020 metų. Tačiau šie skaičiai vis tiek suteikia vertingų žinių apie JK alkoholio kainas.
Matuojant pagal perkamąją galią, ES vidurkis nebuvo pasiektas tokiose šalyse kaip Prancūzija (99,9 proc.), Ispanija (97,6 proc.), Italija (89,3 proc.) ir Vokietija (86,7 proc.). O tai rodo, kad alkoholiniai gėrimai „didžiojo ketverto“ šalyse yra pigesni, palyginti su bendru ES vidurkiu.
Žvelgiant į bendras tendencijas, alkoholio kainų lygis brangiausioje šalyje buvo maždaug 3,6 karto didesnis, palyginti su pigiausią alkoholį iš visų 37 šalių siūlančia valstybe. O lyginant tik ES šalis, šis skirtumas siekė 2,6 karto.
Alkoholio kaina Lietuvoje viršija ES vidurkį
Kalbant išskirtinai apie Lietuvą, Vilniuje pilstomo alaus bokalas vidutiniškai atsieis 4,5 Eur. Tad esame 16-19 vietoje, savo alaus kainomis atrodydami lygiai taip pat kaip Viena, Ryga ir Berlynas. Laikinojoje sostinėje alus kiek pigesnis nei Vilniuje – vidutiniškai 4, 3 Eur už 0,5 litro bokalą.
Žvelgiant į perkamąją galią, alkoholinių gėrimų kaina Lietuvoje yra aukštesnė už ES vidurkį. Pagal 2022 metų Eurostato duomenis, Lietuvos indeksas siekė 115,6 proc. Tad alkoholis Lietuvoje yra brangesnis nei Portugalijoje, Kipre, Serbijoje, Slovėnijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Italijoje ir daug kitų šalių.
Nežinia ar dėl kainų, o galbūt kažkokių kitų veiksnių, tačiau paskutinius kelerius metus alkoholio suvartojimas Lietuvoje šiek tiek mažėja. Žvelgiant į oficialius duomenis apie legalių alkoholinių gėrimų suvartojimą, tenkantį vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, matomas nežymus mažėjimas: 2021 metais vienam gyventojui teko 12,1 litro, 2022 metais – 11,2 litro, o 2023 metais – 11 litrų[2]. Drauge mažėjo ir vaikų, kurie buvo pirmą kartą užregistruoti piktnaudžiaujantys alkoholiu: 2021 metais registruoti 94 vaikai, o 2022 metais – 86 vaikai[3]. Deja, šalia tokių tendencijų matoma ir kita, kiek liūdnesnė statistika – augantis psichotropinių bei narkotinių medžiagų vartojimas ir neraminantis faktas, kad narkotikai darosi pigesni nei alkoholis.
