Gimstamumo pokyčiai: kas trečias kūdikis — migrantų šeimoje
Jungtinėje Karalystėje 2024 metais net 40,4 proc. visų gyvų gimimų įvyko šeimose, kuriose bent vienas iš tėvų gimė užsienyje. Tai rekordinis rodiklis, kuris per trejus metus smarkiai išaugo nuo 35,1 proc. 2021-aisiais. O jei žiūrėsime tik į motinas, 33,9 proc. visų gimusių kūdikių turėjo užsienyje gimusią motiną, kai 2009 m. tokių buvo vos ketvirtadalis[1].
Statistika rodo, kad net 17 proc. vietos savivaldybių Anglijoje jau dabar daugiau nei pusė gimimų įvyksta migrantų šeimose. Penkiose savivaldybėse šis skaičius viršija 80 proc. – tai tokie rajonai kaip City of London (84,4 proc.), Brent (83,9 proc.), Newham (82,4 proc.), Harrow (82,2 proc.) ir Ealing (81,4 proc.). Visi šie rajonai yra Londone arba jo priemiesčiuose.
Tokį augimą demografai sieja su rekordine grynąja migracija, kuri 2023 m. siekė net 906 000 žmonių per metus. Pasak Oksfordo universiteto Migracijos observatorijos tyrėjos Nuni Jorgensen, tai nenuostabu:
„Dauguma migrantų — jauni žmonės, todėl natūralu, kad jie kuria šeimas. Be to, migrantės moterys vidutiniškai turi šiek tiek daugiau vaikų nei vietinės, nors tas skirtumas nėra didelis.“
Britų gimstamumo krizė: mažiau vaikų ir vyresnė tėvystė
Nors 2024 metais gimimų skaičius Anglijoje ir Velse šiek tiek paaugo ir siekė 594 677 kūdikius, tai vis tiek trečias mažiausias rodiklis nuo 1977 metų. Šis augimas susijęs daugiausia su didesniu gimstamumu Londone ir Vakarų Midlenduose — atitinkamai +1,8 proc. ir +3,4 proc. Tačiau daugelyje kitų regionų, ypač Šiaurės Rytuose, Rytuose bei Velse, gimstamumas toliau smuko[2].
Dar ryškesnė tendencija — nuolatinis gimdymo amžiaus didėjimas. Gimimų skaičius tarp moterų iki 30 metų toliau mažėjo:
- Tarp jaunesnių nei 20 metų – sumažėjo 4,6 proc.,
- Tarp 20–24 m. – sumažėjo 2,35 proc.
Tuo tarpu moterys nuo 35 metų sudarė vis didesnę dalį gimdančiųjų, o moterys virš 45 metų jau nebėra retenybė. Tėvystės amžius taip pat keičiasi — net 14,2 proc. padidėjo kūdikių, kurių tėvai yra vyresni nei 60 metų. 2023 m. tokių buvo 942, o 2024 m. – jau 1 076.
ONS demografas Greg Ceely pažymi:
„Daug žmonių atidėlioja šeimos kūrimą. Tai lemia karjeros siekiai, aukštos gyvenimo kainos, nepakankama vaikų priežiūros infrastruktūra ir nesaugumas dėl būsto.“
Švietimo sekretorė Bridget Phillipson atkreipė dėmesį į šią problemą ir paragino britus anksčiau kurti šeimas. Ji įspėjo apie „rimtas pasekmes visuomenei“, jei šalyje ir toliau mažės gimstamumas tarp vietinių gyventojų:
„Jauni žmonės dvejoja dėl šeimos kūrimo — dėl brangių būsto paskolų, maisto ir degalų kainų bei sudėtingos, dažnai neįperkamos vaikų priežiūros sistemos.“
Ką tai reiškia JK tapatybei ir ateičiai?
Gimstamumo pokyčiai sukelia ne tik demografines, bet ir politines bei kultūrines diskusijas. Pasak politologo prof. Matto Goodwino iš Bakingamo universiteto, jei dabartinės migracijos ir gimstamumo tendencijos tęsis, baltieji britai taps mažuma iki 2063 metų.
M. Goodwino prognozė rodo, kad:
- 2050 m. baltųjų britų dalis sumažės iki 57 proc.,
- 2100 m. – iki maždaug 33,7 proc.
Svarbu pažymėti, kad šie skaičiai apibrėžia „baltaodžius britus“ kaip žmones, neturinčius imigrantų kilmės, todėl skaičiavimas nėra vien etninis, bet ir sociokultūrinis.
M. Goodwinas kritikuoja valdžią dėl šios demografinės krypties: „Tai masinės imigracijos ir nekontroliuojamos demografinės kaitos pasekmė. Niekas dėl šios politikos nebuvo atsiklaustas. Tai kelia esminių klausimų apie mūsų kultūrą, tapatybę ir valstybės vienybę ateityje.“
Šios diskusijos ypač aktualios, kai didelė dalis imigrantų kilusių iš Indijos (4,4 proc. visų gimimų), Pakistano (3,6 proc.), Nigerijos (2,5 proc.) ir Rumunijos (2 proc.). Dėl šios tendencijos skiriasi ir kultūrinis, religinis bei kalbinis fonas naujoje kartoje, o kai kuriose mokyklose anglų kalba jau nebėra dominuojanti.
