Geras veidoskaitininkas – neklysta
Veidotyrininkas, asmeninio tobulėjimo treneris ir knygų autorius Žydrūnas Sadauskas žino: kai ko mokslas išmokyti negali. Savo knygas jis pristato kaip kelionę po vidinį pasaulį, kuris lemia ne tik mūsų ateitį, bet ir veido bruožus.
Visgi, žmogaus likimas yra ne tik užkoduotas astrologiniame žemėlapyje, bet ir delne bei veido bruožuose. Tačiau Ž. Sadauskas, visų pirma, ragina save pažinti ir ugdyti valią. Mat daug kas taip pat priklauso nuo pastangų – tiek laimė asmeniniuose santykiuose, tiek sėkmė versle.
Nors minėtos savęs pažinimo kryptys iš dalies prieštarauja mokslo teiginiams, vyras turi kitokią nuomonę: tiek astrologija ar veidoskaita neva yra kitame supratimo lygmenyje – tame, kurio mokslas nėra pajėgus apčiuopti. Tai viena priežasčių, dėl ko, tarkim, veidoskaitą dalis žmonių vertina skeptiškai.
Prasitardamas, kaip atskirti patikimą veidoskaitininką nuo nepatyrusio, pastarasis sako, kad profesionalas veido bruožus iš karto susieja su esamomis charakterio savybėmis – ir niekuomet neklysta. Tačiau skuba patikinti, jog net ir į rankas įbruktas žemėlapis žmogaus niekur nenuves, jei šis už savo gyvenimą neprisiims atsakomybės.
Dirbtinis intelektas iš veidoskaitininkų darbo atimti neturėtų
Technologiniame amžiuje daugelis svarsto, kuria kryptimi judėti – galbūt įgyti papildomą specialybę ar atitinkamų žinių, kad nenutolti nuo rinkos, sklidinos tobulėjančių technologijų ir varžymosi. Vis dėlto, kalbėdamas apie veidoskaitininko specializaciją, Žydrūnas aiškina, esą dirbtinis intelektas (DI) be žmogaus – kaip be rankų; DI neva gali tik sustrateguoti, tačiau neapčiuops subtilių dalykų, kuriuos įžvelgia žmogaus akis ir pajaučia jo siela.
Jis kalba ir apie dar vieną taip vadinamą nonsensą. Tikina, jog, keičiantis žmogaus charakteriui, keičiasi ir veidas. Ši taisyklė neva taikoma ir „atvirkštine tvarka”. Pavyzdžiui, jeigu atlėpusias ausis turintis žmogus pasidaro plastinę ausų operaciją, jo pasaulio suvokimas pasikeičia.
Tiems, kurie nežino, kas yra veidoskaita, jis pasakoja: veidoskaita – tai 3000 metų tikrinta intuicija. Kita vertus, nors pašnekovas nėra baigęs psichologijos studijų, pabrėžia, jog tradicinė šio mokslo kryptis sielų plotmės nepaiso ir jos nenagrinėja. Todėl akademinių (tradicinių) psichologijos studijų jis nepasirinko.
Žmogus turi rinktis veiklas, kurios atskleidžia jo talentus
Ž. Sadauskas gyvenimą suvokia paprastai: konkurencijos neturėtų būti, kadangi kiekvienas žmogus turi sferą, kurioje jis yra geriausias. Save tuo tarpu šis priskiria tėviškų vyrų kategorijai – tai, kuri nori padėti žmonėms ir juos globoti; kitas tris grupes sudaro vaikiški vyrai, vyriški vyrai ir tie, kurie turi moteriškų savybių.
Kita vertus, Sadauskas išskirtines savo savybes užfiksavo jau ankstyvoje paauglystėje.
Jis pamena kitados su draugu stovėjęs prie maisto parduotuvės. Iš jos išėjus vyrukui, pastarieji pradėjo šnekėtis apie tai, kur pirkėjas galėtų gyventi, kokią šeimą turėti ir pan. Išvadas darė remdamiesi įvaizdžiu, kūno kalba, veido išraiška. Panaši situacija nutiko ir būnant 14-kos. Tąsyk jis rengėsi eiti pasimatymą. Mergaitei paklausus, ką jie veiktų, šis pasiūlė eiti į geležinkelio stotį ir ten stebėti žmones. Galų gale, šie prisiminimai sudėjo taškus dabartinėje Ž. Sadausko sąmonėje ir profesinėje veikloje.
Tiesa, apie savo tolimesnį kelią veidoskatininkas nujautė dar 1990-aisiais – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metu. Tuomet jis svarstė apie nišą, kuri apimtų specialiųjų tarnybų pareigybes. Nors išsyk nenumanė, ką šioje srityje veiktų, galiausiai atėjo suvokimas, jog būtų tas asmuo, kuris nustato poveikio priemones. Tai reiškia, kad jeigu reikėtų paveikti kitą asmenį, jis atrastų pastarojo silpnuosius taškus. Vis tik, sistemai subyrėjus, šiuo keliu pasukti neteko.
Ž. Sadauskas baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą. Vėliau išvažiavo gyventi į Londoną, kuriame baigė rinkodaros studijas Kingstono universitete. Galiausiai, grįžęs į tėvynę atsidūrė ten, kur yra dabar – savo „rogėse”.
Žmogaus savivertė atsispindi jo kūno kalboje
Veidoskaitininkas tikina: pažvelgus į žmogų, galima pasakyti, ar jis pasitiki savimi ir kokia yra jo savivertė. Tai dažniausiai atspindi smakro padėtis: jei smakras nukreiptas į apačią – žmogus laiko save gyvenimo auka arba, tikėtina, išgyvena sudėtingą laikotarpį.
Pastarojo teigimu, dėmesingumas – naudinga savybė, be to, įprastai ji dažniau pritaikoma, nei fizika ar kitos disciplinos, dėstomos mokykloje. Galiausiai vyras prieina prie išvados: nors gyvenimas yra sudėtas iš daug mažų dalelyčių, visos jos – gyvenimo prasmė…
Dėmesio, pilna ir necenzūruota laidos „Riba“ versija visuomet prieinama tik 77.lt Ugniaus Kiguolio paskyroje.
https://www.youtube.com/watch?v=bjkaE-QK6qE
