Nakvynė automobilyje nesuspėjus į paskutinį keltą – dirbančių neringiškių kasdienybė
Neringos meras Darius Jasaitis vėl grįžta prie tilto per Kuršių marias idėjos, argumentuodamas, kad prastėjanti keltų paslauga ir darbuotojų trūkumas daro gyvenimą Neringoje vis sudėtingesnį. Jo teigimu, jau dabar susisiekimas su žemynu yra didelis iššūkis, o pradėjus veikti jūrų vėjo parkui, situacija gali tapti dar blogesnė. Tačiau jau eilę dešimtmečių gvildenamas ir niekaip neišgvildenamas projektas, panašu, dienos šviesą šansų turi išvysti mažai – vis atsiranda, kas prieš jį stoja piestu.
Pasak mero, vietiniai gyventojai nuolat skundžiasi dėl keltų paslaugų – jų grafikas nepatogus, naktimis susisiekimas praktiškai neįmanomas, o keltų kapitonų vis labiau trūksta. Kai kurie mokytojai ir mokiniai, nespėję į paskutinį keltą, priversti nakvoti automobiliuose arba laukti pirmojo ryto reiso, o tai trikdo jų kasdienį gyvenimą. Dėl šios priežasties vis daugiau žmonių nusprendžia palikti Neringą[1].
„Kiekvieną dieną man skambina nuo kelto 2 valandą, po 2 valandos nakties žmonės, nespėję į antrinį keltą arba tiesiog nekeliami, jei pavėluoja pora minučių po dvylikos paskambinti. Su vaikais, su mokiniais mokytojai, kurie grįžta, miega autobuse, automobilyje, grįžta 5 valandą ryto su pirmuoju keltu ir jau tada praleidžia pamokas ir taip toliau“, – teigė Neringos meras.
Meras įsitikinęs, kad tiltas išspręstų daugelį problemų: pagerintų susisiekimą, sumažintų taršą Smiltynės perkėloje ir netrukdytų žuvų migracijai. Jis taip pat siūlo įvesti mokestį už važiavimą tiltu, kuris ilgainiui padengtų statybų išlaidas.
Tilto į Neringą idėjai griežtai nepritaria UNESCO
Tuo tarpu UNESCO Lietuvos nacionalinė komisija nepritaria tilto į Neringą idėjai, tačiau meras D. Jasaitis su tuo nesutinka, tikindamas, kad nėra aiškių argumentų, kaip tiltas pakenktų Kuršių nerijos kraštovaizdžiui. Jis ragina organizaciją įsitraukti į dialogą su vietos bendruomene[2].
Pasak mero, tiltas ar tunelis išspręstų greitosios medicinos pagalbos ir susisiekimo problemas, o tinkami architektūriniai sprendimai netgi suteiktų teritorijai daugiau išskirtinumo. Jis taip pat akcentuoja, kad Kuršių nerija – žmogaus sukurtas kraštovaizdis, todėl sprendimai dėl jos vystymo turėtų būti priimami vietos gyventojų sutarimu.
UNESCO komisija kritikavo ne tik tilto idėją, bet ir esą planuojamą kreipimąsi dėl 40 mln. eurų paramos krantinėms. Savivaldybė patikslino, kad paramos prašys iš Vyriausybės, o ne UNESCO.
Nors D. Jasaitis tvirtina, kad tiltas spręstų keltų trūkumo, taršos ir migracijos problemas, kritikai baiminasi padidėjusio turistų srauto ir neigiamo poveikio Kuršių nerijos gamtai.
Ar dar praėjusį šimtmetį gimusi tilto idėja kada nors išvys dienos šviesą?
Projektas dėl tilto į Neringą buvo svarstomas jau ne vieną kartą, tačiau dėl įvairių priežasčių jis taip ir liko tik svajonėmis. Pagrindiniai iššūkiai buvo tiek aplinkosaugos, tiek finansiniai aspektai. Neringos gamta, įskaitant Kuršių marias ir UNESCO pasaulio paveldo teritorijas, kelia daug rūpesčių dėl galimo poveikio ekosistemai. Be to, tilto statyba būtų reikšminga investicija, kurios ilgalaikis naudingumas ir grąža vis dar kelia abejonių uostamiesčio politikams[3].
Tiesa, tokia idėja buvo pradėta gvildenti toli gražu ne tik dabar. Štai dar 1963 m. kovo 13 d. „Tarybinėje Klaipėdoje“ paskelbtame straipsnyje tuometinis vyriausiasis Klaipėdos miesto architektas Pranas Sabaliauskas savo skaitytojams pristatė paskutinę miesto generalinio plano korektūrą, kurioje aptarė ir būtinybę nutiesti platų kelią Neringos miestui su kitomis šalies vietovėmis sujungti.
„O per Kuršių marias manoma pastatyti tiltą ar tunelį pravažiavimui pro marias“, – rašė vyriausiasis miesto architektas.
Tokio klausimo sprendimo poreikis buvo iškeltas ir 2018-aisiais – būtent tada, kai ženkliai pradėjo brangti kelionės per Kuršių marias, tačiau tuometinis Neringos savivaldybės atstovas, Nidos mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis aiškino, kad nors ir tilto į Neringą statymo sprendimai galėtų pagerinti susisiekimą, jis teigė neturintis priekaištų dėl keltų susisiekimo sistemos, mat šie puikiai atitinkantys Neringos gyventojų poreikius[4].
O kuo toliau, tuo labiau panašu, kad tilto per Neringą projektas panašėja į šimtmečio projektą ir jau net lenkia Vilniaus nacionalinį stadioną. Patys politikai šiuo klausimu neranda jokio susitarimo – vieni įsitikinę, kad tai ne kas kita, kaip pinigų plovimas viduryje baltos dienos, o kiti teigia, kad pinigų plovimas yra… keltų paslaugos ir kasmet augančios rinkliavos už įvažiavimą į Neringą.
77.lt primena, kad nuo šių metų pradžios įvažiuojant į Neringą įsigaliojo nauja sistema, pagal kurią lengviesiems automobiliams, nuo rugpjūčio 21 d. iki birželio 19 d., bus taikomas 10 eurų įvažiavimo mokestis – tris kartus mažesnis nei dabar galiojanti vasaros rinkliava, kuri siekia 30 eurų. Vasaros sezono metu, nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 20 d., rinkliava bus žymiai didesnė – 50 eurų už lengvuosius automobilius, o didiesiems autobusams įvažiavimas kainuos 100 eurų. Taip pat bus taikomi atitinkami pakeitimai ir kitoms transporto priemonėms, įskaitant motociklus, kuriems ištisus metus bus taikomas 10 eurų mokestis.
