- Nekaupiate pensijų fonduose? Jums naikinama GPM lengvata
- Atsidarius III pakopos sąskaitą iki metų galo – lengvata galios dar dešimtmetį
- Pokyčiai įpykdė piliečius: juk fondais aklai pasitikėti negalima
Nekaupiate pensijų fonduose? Jums naikinama GPM lengvata
Socialiniuose tinkluose neseniai kilo diskusija dėl III pakopos pensijų kaupimo. Piliečiai pastebi, kad nesuskubusiems to padaryti, bus panaikinta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Pradėjus kaupti dabar, ji pratęsiama dar 10 metų.
Ar taip bandoma paraginti piliečius aktyviau rūpintis savo ateitimi bei pensija? Juk statistika byloja, kad Lietuvoje situacija šioje srityje gana prasta.
III pakopos pensijų kaupime dalyvauja tik 118 tūkst. žmonių, nors II pakopos kaupime dalyvauja net 1,42mln. žmonių. Štai palyginimui, Švedijoje III pakopos pensijų kaupime dalyvauja 52 %, o Norvegijoje 36 % piliečių[1]. Galbūt siekiant paskatinti visuomenę aktyviau dalyvauti šioje programoje, yra pereinama prie tam tikrų manipuliacinių priemonių?
Juk mokesčių lengvata dabar taikoma įmokoms iki tam tikros sumos per metus. Šiuo metu, maksimali suma, nuo kurios skaičiuojama lengvata, yra 1 500 Eur per metus.
Kaupiant III pakopoje, galima susigrąžinti iki 300 Eur per metus arba 20 % nuo 1 500 Eur. Tačiau nuo 2025 m. ši lengvata bus panaikinta naujai sudaromoms III pakopos kaupimo sutartims.
Ar taip jaunoji visuomenės dalis yra verčiama kuo skubiau įsitraukti į šios pakopos pensijų kaupimą, nepaisydama baimių, dėl panašių fondų saugumo ir patikimumo?
Atsidarius III pakopos sąskaitą iki metų galo – lengvata galios dar dešimtmetį
Daugelis žino, kad jeigu kaupiate III pakopos pensijų fonduose arba mokėjote investicinio gyvybės draudimo įmokas, galėjote pasinaudoti GPM lengvata ir deklaruodami pajamas kasmet susigrąžinti iki 300 eurų.
Įsigaliojus seimo priimtoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, minėtų GPM lengvatų palaipsniui bus atsisakyta[2]. Įstatymo pakeitimuose numatyta, kad GPM lengvatos bus atsisakoma palaipsniui, o sutartims sudarytoms iki 2024 m. gruodžio 31 d. ji galios dar 10 metų, tad GPM lengvata įmokoms bus galima naudotis iki pat 2035-ųjų.
Kaip ir iki šiol, kasmet bus galima susigrąžinti iki 20 % nuo savo sumokėtų įmokų pagal turimas III pensijų pakopos ar gyvybės draudimo sutartis nuo ne daugiau kaip 1 500 Eur per vienus metus sumokėtų įmokų. Maksimaliai per metus grąžinama suma sudaro 300 eurų.
GPM lengvata pritaikoma deklaruojant pajamas ir sumokėtas įmokas už ankstesnius metus. Norint susigrąžinti maksimalią GPM sumą, kaupimui III pensijų pakopoje kas mėnesį turėtų būti skiriami 125 eurai. Įmokos dydį į III pakopos pensijų fondus galima pasirinkti pagal savo galimybes: kas mėnesį gali būti mokama 100 ar 50 eurų įmoka, susigrąžinant už metus atitinkamai 240 arba 120 eurų.
Pokyčiai įpykdė piliečius: juk fondais aklai pasitikėti negalima
Vis dėlto, dalis piliečių tokiais pokyčiais patenkinti nėra, ypač atsižvelgiant į pastarųjų metų naujienas, susijusias su privačių fondų veikla. Juk dar pernai visoje Lietuvoje ir net dalyje Europos plačiai nuskambėjo „BaltCap“ skandalas. „BaltCap“ Baltijos šalyse, Lenkijoje, Švedijoje ir Suomijoje buvo investavę į daugiau nei 100 įvairių bendrovių, kurių bendra kapitalo vertė siekė apie 700 mln. eurų[3].
Tačiau daugeliui nereikia priminti, kad „BaltCap“ pernai susidūrė su milžinišku skandalu. Buvęs fondo partneris Šarūnas Stepukonis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. Eur, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino. Šį pavasarį jis buvo sulaikytas.
Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT). Pradėti du ikiteisminiai tyrimai.
Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. Eur „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Prokuratūros teigimu, daugiau nei 20 mln. eurų Š. Stepukonis galėjo pralošti. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.
Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 m. buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų.
Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas. Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas.
Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu. Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas.
Tiesa, Lietuvos bankas (LB) ramina, jog „BaltCap“ situacija yra susijusi su vieno darbuotojo veikla, o ne visa pensijų kaupimo ar investavimo sistema.
„AS BaltCap“ nėra pensijų fondas. Tai alternatyvių investicijų valdymo įmonė, registruota Estijoje ir prižiūrima Estijos priežiūros institucijos, todėl tyrimą atlieka Estijos finansų rinkos priežiūros, Lietuvos ir Europos teisėsaugos institucijos. „AS BaltCap“ nėra Lietuvos banko prižiūrimas subjektas“, – teigė LB[4].
LB nurodo, kad pensijų kaupimas II pakopos pensijų fonduose yra griežtai reglamentuotas: senatvės pensijai kaupiamos lėšos investuojamos pagal atitinkamo pensijų fondo nustatytą investavimo kryptį.
Taip pat pažymima, kad pensijų kaupimo bendrovės investuodamos lėšas privalo laikytis taisyklių, kuriose nustatyta, į kokias finansines priemones pensijų fondai gali investuoti ir kaip turi būti valdoma su investavimu susijusi rizika. Turėtų būti taikomi ir turto diversifikavimo reikalavimai.
Vis dėlto, tokios teorinės apsaugos priemonės dalies piliečių nerimo nenumalšina. Dabartinė situacija, kai norint išsaugoti GPM lengvatą, su kuria iš tiesų galima nemažai sutaupyti, daugelį tarsi prievarta stumia į III pakopos pensijų kaupimo ir privačių fondų glėbį.
Tačiau liūdna praktika rodo, kad kritinių situacijų atvejų, piliečiai gali likti ir be sukauptų pinigų, ir dar praradę bet kokį pasitikėjimą finansinėmis institucijomis.
