Siūloma tos pačios lyties asmenų poras ir jų vaikus pripažinti visoje ES
2025 m. vasario 13 d. Europos Komisija (EK) paskelbė pareiškimą dėl tos pačios lyties porų ir jų vaikų civilinės būklės dokumentų tarpusavio pripažinimo Europos Sąjungoje (ES). Vienas pagrindinių argumentų dėmesį prikausčiusiame sprendime – tariamos laisvės siekimas tarp asmenų, kuriems (vėl ir vėl) trūksta teisių. Tokiu būdu neva užtikrinama apsauga visose valstybėse narėse. Jei tikslas bus pasiektas, vienoje šalyje išduoti civilinės būklės dokumentai būtų pripažįstami ir kitose Europos Sąjungos šalyse[1].
Kita vertus, tai ne tik spekuliatyviai vetinamas menamų teisių klausimas. Diskutuojama, esą su pasiūlymu ES įteisinti tos pačios lyties asmenų porų ir jų vaikų civilinio statuso pripažinimą visose ES valstybėse, akivaizdžiai nepaisoma ten galiojančių įstatų. Dalis griebiasi už galvų. Mat tai – ne tik požiūrio klausimas, bet ir teisinis neatitikimas ir nuomonės paminimas. Žinoma, kad dalyje ES šalių nėra įteisinta nei surogatinė motinystė, nei santuoka tarp tos pačios lyties asmenų – tame tarpe jie netenka galimybės ir įsivaikinti. Tačiau tai netrukdo EK daryti puikiai „laužtą“ posūkį.
ES yra priėmusios skirtingus teisės aktus, susijusius su tos pačios lyties asmenų santuoka, įvaikinimu ir surogatine motinyste. Šiuo metu ES šalys, kurios yra įteisinusios tos pačios lyties asmenų santuokas – tai Airija, Austrija, Belgija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija, Prancūzija, Suomija, Švedija ir Vokietija[2]. Kitose ES šalyse, tokiose kaip Bulgarija, Kroatija, Vengrija, Latvija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija, tos pačios lyties asmenų santuokos nėra įteisintos. Tiesa, kai kurios iš jų leidžia registruotą partnerystę, tačiau ne visos suteikia teisę įsivaikinti. Lietuvoje tuo tarpu neseniai diskutuota apie konservatorių iniciatyvą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto tarp tos pačios lyties asmenų. Tačiau premjeras netruko pastoti tam kelią, pavadindamas šią iniciatyvą provokacija[3].
Komercinė surogatinė motinystė yra neteisėta visoje ES pagal Pagrindinių teisių chartijos 3 straipsnį, draudžiantį naudoti žmogaus kūną kaip pasipelnymo šaltinį. Visgi, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Portugalija leidžia neatlygintiną surogatinę motinystę tam tikromis sąlygomis.
Tai – bandymas kištis į valstybių narių kompetenciją?
Atsiranda žmonių, tikinčių, jog šis sprendimas – ne kas kita, kaip prisidengimas skambiomis frazėmis žinant apie visas gresiančias pasekmes. Šįkart taikinys – į aukso popierį įvyniotas „lygiateisis“ žmonių judėjimas. Tačiau, geriau pagalvojus, juk niekas netrukdo gyventi vaikams, ir tam tikrai nereikia įteisinti tos pačios lyties asmenų porų.
Kol dalis internautų pliūpsta juokais, kiti neslepia įtūžio. Pastarieji sako, kad vaikų teisės – tai teisė augti pavyzdinėje šeimoje, žinant savo tikruosius tėvus. Tuo tarpu minėtas veiksmas prilygsta kišimuisi į valstybių narių kompetenciją ir mėginimui apeiti Konstituciją.
Galutinį žodį tars ES Taryba
Nacionalinių teisės aktų „skirtumus“ neva panaikinsiantis pasiūlymas kol kas riogso ant stalo. Galutinį žodį tars ES Taryba, tardamasi su Europos Parlamentu.
Kai kurie lietuviai diskutuoja, esą toks sąlygų keitimas galiausiai normalizuos daugelį gyvenimo aspektų, kurie iki šiol buvo nepriimtini – nuo, galbūt, musulmoniškų tradicijų pripažįstant kelias žmonas iki „queer šeimų”.
Pagal Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutartį bei Europos Sąjungos teisę, šeimos ir santuokos reglamentavimas priklauso išskirtinei valstybės narės kompetencijai. O tai reiškia, jog kiekviena ES valstybė narė pati sprendžia dėl santuokos apibrėžimo, šeimos teisės ir susijusių klausimų, tokių kaip tos pačios lyties asmenų santuokos ar partnerystės įteisinimas, įvaikinimo taisyklės ir surogatinė motinystė. Dargi tai reiškia, kad ES negali priversti valstybių narių priimti sprendimus dėl santuokos ar šeimos politikos reguliavimo[4]. Vis dėlto, tai, galbūt – ne blogiausia; blogiausia, kad „europinės laisvės judėjimas“ kuria savo taisykles, baksnodamas į galimą viso ko normalizavimą.
