Meluos tas, kas sakys, kad jam pinigų visiškai nereikia…
Nereikia tuo atveju – jei jų dabar yra.
Nereikia – jei yra pakankamas kiekis baziniams poreikiams užtikrinti.
Nereikia – jei energijos tiek, kad bazinius (mitybos, saugumo, išgyvenimo) poreikius patenkintų kiti. Nereikia to neigti, nes pinigai nėra blogis.
Pinigai virsta blogiu tik papuolę į blogo žmogaus rankas
Kiekvienam pinigai yra labai individuali metafora: vienam raktas į laisvę, kitam – į ramybę, trečiam – į savirealizaciją, ketvirtam – į slapčiausių norų patenkinimą, tačiau visuomet už pinigų sąvokos slypės „kažkas“ .
O visų pirma – tai energija (mainai imu-duodu, pažadai, įsitikinimai, mentalinės skolos, giminės kartos paveldėti įsitikinimai, pinigų valdymo ir neturto mąstymas bei modeliai).
Pinigai – tai energija. Tai yra tai – ką jums žmonės „atiduoda“ (sumoka) dėkingumo pavidale. Ir jei jie neatiduoda tiek dėkingumo, kiek jūs laukiate, reiškia jiems, dėl kažkokių priežasčių nesinori to daryti.
O kodėl jiems nesinori? Nes nesusidaro pojūtis, jog esate verti tos sumos, kurios tikitės (vieni vertina jus pagal savo vertės kartelę, kiti – jums parodo kaip jūs vertinate pays save). Vienu ir kitu atveju jūs atitinkamai mąstydami, jausdamiesi – pritraukiate tokios pat vertės rezinansą.
Kai kurie užsiprašo tam tikros sumos, bet jiems jos neduoda, o kai kurie netgi ir neužsiprašo…save žemai vertindami
Kiti gi nė neprašo, tačiau žmonės patys duoda, dovanoja, piršte perša gerbuvį į rankas. Kodėl? Nes dėkingumas už patirtą paslaugą (darbą, žodį, elgesį, dėmesį, pagalbą ir pan.), naudą veržiasi per kraštus, o pinigai šiais laikais – paprasčiausias būdas atsilyginti.
Todėl jei norite būti turtingais (o tai labai individuali sąvoka apimtyse ir suvokime atsiremiant į poreikius ir lūkesčius) – privalu:
- būti dėkingu ir turtingo vidinio pasaulio žmogumi;
- mylėti žmones;
- jausti savo tikrąją vertę;
- didinti savo energijos resursus (sveikas kūnas, stabilios emocijos, kontaktai).
