Nuo vėžio paskiepytas pirmasis pacientas

Proveržis gydant onkologines ligas? Pacientas gavo vakciną nuo žarnyno vėžio

Gegužės 31 d. Anglijos Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) paskelbė, kad atlikdama klinikinį tyrimą, kuris yra naujos „Cancer Vaccine Launch Pad“ programos dalis, Anglijoje vienam vėžio pacientui jau buvo suleista individualizuota vakcina nuo žarnyno vėžio^[1].

Pirmąją tokią vakciną gavo keturių vaikų tėvas, akademikas Elliotas Phebve. Vakcinacija buvo atlikta Birmingamo universitetinėje ligoninėje – vienoje iš kelių vietų, dalyvaujančių storosios žarnos vėžio vakcinos tyrime, kurį remia „BioNTech SE“.

55-erių dėstytojas Elliotas niekada neturėjo jokių vėžio simptomų. Ši diagnozė jam buvo nustatyta per įprastinį sveikatos patikrinimą pas šeimos gydytoją. Atlikus kraujo tyrimus, jis buvo nedelsiant pakviestas pakartotinio vizito.

Atlikus kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimą ir kolonoskopiją, patvirtinta, kad jis serga storosios žarnos vėžiu. Netrukus vyrui buvo atlikta operacija, kurios metu pašalintas auglys. Po operacijos jis buvo nukreiptas į Birmingamo karalienės Elžbietos ligoninę, kur jam buvo skirti chemoterapijos seansai.

Netrukus, jis tapo pirmuoju, kuris turėjo galimybę sudalyvauti vakcinacijos nuo vėžio kampanijoje. Gavęs vakciną Elliotas teigė, kad dalyvavimas šiame tyrime atitiko jo, kaip dėstytojo, profesiją ir interesus.

„Jei šis bandymas bus sėkmingas, jis gali padėti tūkstančiams, o gal net milijonams žmonių, kad jie turėtų viltį ir nepajustų to, ką išgyvenau aš. Tikiuosi, kad tai padės kitiems žmonėms“, – teigė jis.

Vakcinos tyrimas, kuriame dalyvauja minimas pacientas, yra vienas iš kelių, kurie bus atliekami NHS įstaigose visoje šalyje ir kurie yra skirti įvairių rūšių vėžiui gydyti. Manoma, kad tūkstančiai pacientų galės pasinaudoti nauja vakcina nuo vėžio.

30 Anglijos ligoninių jau yra prisijungusios prie „Cancer Vaccine Launch Pad“ platformos. Šią schemą siekiama išplėsti ir bendradarbiaujant su farmacijos pramonės partneriais, įtraukti į ją įvairių tipų vėžio pacientus.

Medicinos ekspertai kalba apie reikšmingą pasiekimą gydant vėžį

NHS vykdomoji direktorė Amanda Pritchard sako, kad vakcinos nuo vėžio programoje dabar yra pasiektas svarbus momentas pacientams.

„Dėl pažangios sveikatos priežiūros ir gydymo pažangos išgyvenamumas po vėžio šioje šalyje yra rekordiškai didelis, tačiau šie vakcinos bandymai vieną dieną gali pasiūlyti mums būdą, kaip paskiepyti žmones nuo jų pačių vėžio ir taip padėti išsaugoti dar daugiau gyvybių. NHS turi unikalią galimybę atlikti tokio masto ir apimties pasaulyje pirmaujančius mokslinius tyrimus, o kai šalies ligoninėse bus pradėta vykdyti daugiau šių tyrimų, mūsų nacionalinė atitikties nustatymo tarnyba užtikrins, kad kuo daugiau tinkamų pacientų turėtų galimybę jais pasinaudoti“, – teigia ji.

Jungtinės Karalystės vėžio tyrimų organizacijos tyrimų ir inovacijų vykdomasis direktorius Iainas Foulkesas sako, kad džiugu, jog pacientai jau pradeda gauti individualizuotas vakcinas nuo žarnyno vėžio.

„Ši technologija – tai pirmas mRNA pagrindu sukurtų vakcinų panaudojimas, siekiant sujautrinti žmonių imuninę sistemą ir taip aptikti vėžį ankstyviausiose jo stadijose. Tokie klinikiniai tyrimai yra labai svarbūs siekiant padėti daugiau žmonių gyventi ilgiau ir geriau, nebijant vėžio. Jei vakcina bus sėkminga, ji pakeis situaciją, užkirsdama kelią žarnyno vėžio atsiradimui ar sugrįžimui“, – teigia ekspertas.

Profesorius Garethas Griffithsas, Vėžio tyrimų centro direktorius, sako, kad ši vakcina yra labai svarbi siekiant pagerinti ligos gydymo būdus, ypač tų vėžio rūšių, kurių gydymo galimybės šiuo metu yra ribotos arba labai žalingos pačių pacientų organizmui^[2].

Vakcina siekiama sukurti imuninę atmintį

Individualizuotomis vakcinomis siekiama sukurti imuninę „atmintį“, kuri gali užkirsti kelią vėžio sugrįžimui po operacijos ar chemoterapijos.

Pirmajame tyrime yra bandoma biotechnologijų bendrovės „BioNTech SE“ kuriama vakcina. Pacientams, kurie sutinka dalyvauti tyrime, paimamas vėžio audinio mėginys ir atliekamas kraujo tyrimas. Jei jie atitinka klinikinio tyrimo tinkamumo kriterijus, jie gali būti nukreipti į artimiausią NHS įstaigą.

Kolorektalinio vėžio tyrime vertinamos tiriamosios vėžio vakcinos yra pagrįstos mRNA – ta pačia technologija, kuri naudojama „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinai nuo COVID-19.

Vėžio vakcina sukuriama analizuojant paciento naviką, kad būtų nustatytos jo vėžiui būdingos mutacijos. Remdamiesi šia informacija medikai sukuria eksperimentinę individualizuotą vakciną nuo vėžio.

Sukurtos vakcinos skirtos sukelti imuninį atsaką, kuris gali užkirsti kelią vėžio sugrįžimui po pirminio naviko operacijos, skatinant paciento imuninę sistemą specialiai atpažinti ir sunaikinti likusias vėžio ląsteles.

Biofarmacijos bendrovių „BioNTech“ ir „Genentech“, „Roche“ grupės narės, bendrai kuriamos tiriamosios vėžio vakcinos vis dar bandomos ir dar nėra patvirtintos reguliavimo institucijų.

Praėjusiais metais Jungtinės Karalystės vyriausybė pasirašė susitarimą su „BioNTech“, pagal kurį iki 2030 m. 10 000 pacientų bus suteikta tiksli imunoterapija vėžiui gydyti.

Vėžys – vis dar viena iš pagrindinių mirties priežasčių

Vėžys yra viena pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. 2022 m. pasaulyje buvo užregistruota beveik 20 mln. naujų vėžio atvejų ir 9,7 mln. su vėžiu susijusių mirčių^[3]. 

Manoma, kad iki 2040 m. naujų vėžio atvejų skaičius per metus išaugs iki 29,9 mln. atvejų, o su vėžiu susijusių mirčių skaičius augs iki 15,3 mln., tad onkologiniai susirgimai aplenks netgi kardiovaskulines ligas ir taps pagrindine mirties priežastimi^[4].

Sergamumas vėžiu Lietuvoje taip pat auga. Mūsų šalies vidurkis yra šiek tiek didesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, t. y. 576,5 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų. Vyrų sergamumas vėžiu maždaug 64 proc. didesnis nei moterų.

Paprastai vėžio atvejų skaičius didžiausias tose šalyse, kurių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, išsilavinimo lygis ir pragyvenimo lygis yra aukščiausi, tačiau kai kurių vėžio rūšių, pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio, atveju yra atvirkščiai: sergamumo rodiklis yra didžiausias šalyse, kurių gyventojai pagal šiuos rodiklius užima žemą vietą.