- 2024 metų Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją dalinosi du mokslininkai
- MikroRNR: seniai žinomas būdas įjungti ir išjungti genus
- Nobelio premiją sudaro auksinis medalis, diplomas ir piniginis prizas
2024 metų Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją dalinosi du mokslininkai
2024 metų Nobelio fiziologijos ir medicinos premija buvo įteikta Viktorui Ambrosui ir Gariui Ravkanui už mikroRNR atradimą ir jos vaidmenį po transkripcijos reguliuojant genus. Molekulinė biologė Ana Malašičeva papasakojo, kokia yra pagrindinė ir taikomoji šių atradimų reikšmė mokslui.[1]
V. Ambrosas, Masačusetso universiteto medicinos mokyklos profesorius ir G. Ravkanas - Harvardo universiteto profesorius, tiriantis įvairių tipų ląstelių vystymąsi, atrado vadinamuosius mikroRNR, naują RNR (ribonukleino rūgšties) molekulių klasę, kuri vaidina pagrindinį vaidmenį genų reguliavime. DNR saugoma genetinė informacija perduodama į motininei ribonukleino rūgščiai (mRNR) per procesą, vadinamą transkripcija, po kurios ji naudojama kaip baltymų sintezės šablonas.
Nuo XX-ojo amžiaus vidurio buvo atlikti keli pagrindiniai moksliniai atradimai, paaiškinantys šio proceso detales. 1980-ųjų pabaigoje V. Ambrosas ir G. Ravkanas dirbo Roberto Horvitco (Robert Horwitz), kuris 2002 m. gavo Nobelio premiją, laboratorijoje. Dirbdami su modelio organizmu, kirminu „C. Elegans“, jie bandė nustatyti genus, kurie kontroliuoja tam tikrų genetinių programų aktyvavimą. Šis organizmas leidžia ištirti daugelį specializuotų ląstelių, įskaitant nervų ir raumenų ląsteles, kurias turi ir sudėtingesni organizmai.
Mokslininkai ištyrė dvi mutantines kirminų linijas, lin-4 ir lin-14, kurios turėjo skirtingą aktyvacijos laiką tam tikroms genetinėms programoms vystymosi metu. Tolesni eksperimentai su šiais modelio organizmais leido atrasti neįprastai trumpas RNR molekules, kurios koduoja informaciją.
MikroRNR: seniai žinomas būdas įjungti ir išjungti genus
„Mokslininkai jau seniai žino genetinius mechanizmus, kuriuos atrado Džeimsas Vatsonas (James Watson) ir Frensis Krikas (Francis Crick). Jie apsprendžia mūsų paveldimus bruožus - mėlynas akis, ilgas kojas ir t.t. Tai, kaip informacija iš genų virsta bruožais ir yra toks tradicinis modelis“, – aiškino biologijos mokslų daktarė, vyriausioji tyrinėtoja, Rusijos mokslų akademijos Citologijos instituto regeneracinės biomedicinos laboratorijos vadovė A. Malašičeva. - Tačiau tai, už ką šiandien buvo skirta Nobelio premija, dažniau naudojama laboratorijoje ir turi daugiau taikomosios vertės. Tai nėra pats tradiciškiausias genų reguliavimo metodas.“
Pasak ekspertės, mikroRNR vertė slypi tame, kad mokslininkai gali su jomis atlikti tam tikras manipuliacijas laboratorijose.
„Su šiomis mažomis RNR molekulėmis galime eksperimentuoti, įjungti ir išjungti genus. Kaip konkretus genas elgiasi konkrečiame žmoguje, labai priklauso nuo to, kuri iš šių molekulių yra tame asmenyje, – aiškino biologė. - Antra, buvo įrodyta, kad šios mažos molekulės gali būti susijusios su daugeliu ligų. Nustatyta, kad mikroRNR susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis, ir žinoma, kad į jas reikia atkreipti dėmesį kuriant terapiją.“
Pasak ekspertės, ateityje, taikant ir veikiant šias mažas molekules bus galima gydyti kai kurias ligas.
„Savo laboratorijoje koreguojame genų ekspresiją su mažomis RNR, kad modeliuotume ligas, ypač aortos stenozę“, – pridūrė ji.
Pasak A. Malašičevos, pažanga ateityje priklausys nuo gebėjimo manipuliuoti mikroRNR. „Dabar esame aprašomojoje stadijoje. Žinome, kad kai kurios mikroRNR reguliuoja kai kurių genų ekspresiją. Nuo jų priklauso, kuris genas kaip elgsis. Ir mes žinome, kad mikroRNR yra susijusios su kai kuriomis ligomis. Jos kaupiasi, jos aptinkamos kai kuriose ligose. Ir, greičiausiai, viena iš kuriamų terapijos rūšių bus nukreipta į šias mažas molekules“, – aiškino ji.
Nobelio premiją sudaro auksinis medalis, diplomas ir piniginis prizas
Nobelio premija pradėta teikti pagal švedų išradėjo ir pramonininko A. Nobelio testamentu (1895) išreikštą valią. Testamentu A. Nobelis 94 % savo turto skyrė penkioms premijoms (fizikos, chemijos, fiziologijos ir medicinos, literatūros ir taikos) žmonijai pasitarnavusiems asmenims. Šį sprendimą lėmė A. Nobelio jaučiama kaltė dėl jo išrasto dinamito, kuris buvo plačiai taikomas karinėje pramonėje ir atnešė jam daug pelno. 1900 įkurtas Nobelio fondas, 1901 pradėtos skirti Nobelio premijos. 1968 Švedijos valstybinis bankas įsteigė papildomą premiją ekonomikos srityje (pradėta teikti 1969).[2]
Fizikos, chemijos ir ekonomikos premijų laureatus renka Švedijos karališkoji mokslų akademija, fiziologijos ir medicinos – Karolinos institutas (Stokholme), literatūros – Švedijos akademija, taikos – Norvegijos parlamento Stortingo Nobelio komitetas. Kiekvienai nominacijai atrenkama po apie 200 pretendentų. Kiekvienos srities Nobelio premija skiriama ne daugiau kaip trims asmenims ar organizacijoms. Laureatai tradiciškai skelbiami kiekvienų metų spalio mėnesį, Nobelio premijos teikiamos gruodžio 10 dieną – A. Nobelio mirties dieną. Taikos premiją Osle įteikia Norvegijos parlamento Stortingo Nobelio komiteto pirmininkas, kitas – Švedijos karalius Stokholme.
Nobelio taikos centras Osle (įkurtas 2005 buvusioje geležinkelio stotyje, supažindina su Nobelio taikos premijos laureatais)
Nobelio premiją sudaro auksinis medalis, diplomas ir piniginis prizas (2001–2011 buvo 10 mln. Švedijos kronų, nuo 2012 – 8 mln., nuo 2017 – 9 mln., nuo 2020 – 10 mln., 2023 – 11 mln. Švedijos kronų). Jei kurios nors srities premija skiriama keliems žmonėms (ar organizacijoms), pinigai dalijami po lygiai arba pusė sumos atitenka labiau pasižymėjusiam asmeniui (organizacijai), kitiems dviem – po ketvirtadalį sumos.
