„Lengvieji narkotikai“: tokio dalyko nėra, jie visi veda į pražūtį

Amerikoje „žolė“ priskirta mažiau pavojingiems narkotikams, Lietuvoje – diskusijos dėl narkotikų dekriminalizavimo

JAV vyriausybė neseniai priėmė sprendimą priskirti marihuaną mažiau pavojingų narkotikų kategorijai. Tai reiškia, kad ją vartojantys ar jos turintys asmenys ateityje greičiausiai neatsidurs kalėjime.

„Dėl mūsų niekam tikusio požiūrio į marihuaną buvo sugriauta pernelyg daug gyvenimų. Todėl šiandien teisingumo departamentas žengia naują žingsnį, kad marihuanai pagal federalinius įstatymus vietoje pirmos būtų suteikta trečia narkotinių medžiagų kategorija“, – socialiniame tinkle „X“ rašė JAV prezidentas Joe Bidenas.

Narkotikai Jungtinėse Valstijose priskiriami vienai iš penkių skirtingų kategorijų. Ligi šiol marihuana arba kanapės, kaip ir heroinas bei LSD, priklausė pirmai kategorijai, kuriai taikomi griežčiausi apribojimai. Dabar JAV vyriausybė paprašė nuo šiol šias narkotines medžiagas priskirti trečiajai kategorijai, kuriai taip pat priklauso steroidai arba vaistas paracetamolis.

Pakeitus kanapių klasifikaciją, bus įteisinamas jų naudojimas su medicina susijusiais tikslais, tačiau visoje šalyje jų legalizuoti privačiam vartojimui kol kas nesirengiama.

„Žolės“ rekreaciniais ar medicininiais tikslais jau dabar galima legaliai įsigyti daugiau nei 20 valstijų, o tik medicininiais tikslais – dar daugiau nei dešimtyje, tačiau pagal federalinius Amerikos įstatymus ji vis dar yra nelegali.

Savo ruožtu apie tam tikrų narkotinių medžiagų dekriminalizavimą jau ne vienerius metus yra kalbama ir Lietuvoje. Juk į valdžią ateinant Laisvės partijai, ji skambiai žadėjo per 100 dienų po parlamento rinkimų dekriminalizuoti psichoaktyvių medžiagų turėjimą be tikslo platinti^[1].

Tačiau dabartinei seimo kadencijai einant į pabaigą tampa akivaizdu, kad šis siekis nebus įgyvendintas: pataisos neturi pakankamo palaikymo šalies parlamente ir priešina tiek specialistus, tiek ir visuomenę, kurioje ir be teisinių aktų pokyčių, narkotikų vartojimas kasmet tampa vis labiau normalizuotu reiškiniu.

Neseniai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad beveik pusė iš 400 pernai apklaustų festivalių lankytojų Lietuvoje nurodė renginio metu vartoję ar ketinę vartoti narkotinių medžiagų, o vienam iš trijų festivalių dalyvių buvo siūlyta pabandyti narkotinių medžiagų.

Pasak NTAKD specialistų, festivaliuose dažniausiai renkamasi vartoti kanapes, ekstazį/MDMA, kitus nei LSD haliucinogenus ir kitas psichotropines medžiagas. Tyrimo duomenimis, šios medžiagos dažnai vartojamos kartu su alkoholiu, neretai vienu metu vartojami ar maišomi keli skirtingai narkotikai.

Jaunimo tarpe įvairios psichotropinės medžiagos sparčiai keičia alkoholį ir tabaką, o prie to prisideda ir viešojoje erdvėje, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu plėtojamas diskursas apie tai, kad ne visi narkotikai yra vienodai pavojingi, esą dalis jų yra „lengvieji“, kurie nedaro didelės žalos.

Vis dėlto, ekspertai neretai pažymi, kad tai neteisingas požiūris, o iš tiesų – neegzistuoja toks dalykas kaip „lengvieji“ ar „sunkieji“ narkotikai – visi jie skatina priklausomybę ir gali negrįžtamai paveikti žmogaus sveikatą ir gyvenimą.

Ekspertai griežti: nėra lengvų narkotikų, visi jie pavojingi, net ir kofeinas

Nesvarbu, ar narkotikas laikomas kietuoju, ar lengvuoju, visi narkotikai kelia didelę piktnaudžiavimo ir priklausomybės riziką, o kraštutiniais atvejais, net gali pasibaigti mirtimi.

Narkotikai, kurie dažnai yra vadinami „sunkiaisiais“, kelia ypač didelę perdozavimo, priklausomybės ir priklausomybės riziką. Jie paprastai sukelia ir didesnę fizinio šalutinio poveikio tikimybę.

Įprastai „sunkiaisiais“ yra laikomi šie narkotikai:

• Metamfetaminas;
• Kokainas;
• Heroinas;
• Amfetaminas;
• Opioidai;
• Fentanilis;
• Alkoholis^[2].

Kai kurių kitų narkotikų perdozavimo, priklausomybės ir kitų neigiamų veiksnių rizika yra mažesnė nei aukščiau išvardytų, tačiau tai nereiškia, kad juos saugu vartoti arba kad jie neturi poveikio asmens sveikatai tiek dabar, tiek ir ateityje.

Paprastai prie tokių, neva „lengvųjų“ narkotikų priskiriami:

• Marihuana;
• Tabakas arba nikotinas;
• Psichoaktyvieji narkotikai.

Toks narkotinių medžiagų suskirstymas, nors ir gali būti prieštaringas ir problematiškas, iš esmės atitinka mūsų visų suvokimą apie tokius narkotikus kaip kokainas, heroinas ar metamfetaminas. Jie laikomi labai pavojingais ir „sunkiais“, kai, pavyzdžiui, nikotino vartojimas yra daugiau ar mažiau normalizuotas, į jį žiūrima pro pirštus^[3].

Vis dėlto, toks narkotikų kategorizavimas sukuria įsivaizdavimą, kad kai kurie narkotikai nesukuria priklausomybės. Dažniausiai jaunimas klaidingai įsivaizduoja, kad skirtumas tarp „lengvų“ ir „sunkių“ narkotikų yra tai, kad pirmųjų vartojimą galima labai lengvai kontroliuoti^[4]. Tačiau iš esmės, šis tariamas „lengvumas“ reiškia, kad narkotikas yra tiesiog lengviau prieinamas. Juk įprastose pasilinksminimo vietose daug lengviau gauti „žolės“, nei heroino.

O vienas geriausių klaidingo narkotinių medžiagų klasifikavimo pavyzdžių yra sąlyginai nekaltas kofeinas, kurio daugelis kasdien gauname su kava, juoda arbata, energiniais gėrimais ir t.t^[5].

Kofeinas, nors ir legalus bei nereglamentuojamas kaip narkotikas beveik visose pasaulio jurisdikcijose, turi lengvą priklausomybės (tiek fizinės, tiek psichologinės) potencialą, kuris gali sukelti kofeinizmą. Jo perdozavimo potencialas taip pat didesnis nei kitų, tariamai „lengvų“ narkotikų, nors nė iš tolo neprilygsta „sunkiesiems“ narkotikams.

Dažnai vartojamas kofeinas taip pat gali sukelti organizmo įtampą, opas ir nereguliarų širdies plakimą, o tai kartais gali baigtis mirtimi. Nepaisant to, kofeinas yra plačiausiai vartojamas psichoaktyvusis narkotikas pasaulyje.

Pavojų kelia greita priklausomybė ir nesugebėjimas sustoti

Nuolatinis, bet kurio narkotiko vartojimas arba jo vartojimas didelėmis dozėmis gali kelti didžiulį pavojų asmens bendrai fizinei ir psichinei sveikatai, jo gyvenimui ir gerovei.

Pavyzdžiui, daug marihuanos vartojantis asmuo sukuria labai pavojingą aplinką savo organizmui, kuri gali sukelti fizinę ir psichologinę priklausomybę. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras teigia, kad 3 iš 10 marihuaną vartojančių žmonių turi šio narkotiko vartojimo sutrikimų^[6].

Tarptautinė narkotikų kontrolės valdyba (INCB), pristatydama savo metinę ataskaitą, taip pat pateikė įspėjimą, kuriame nurodė duomenis, kad kai kuriems rekreacinių kanapių vartotojams narkotikas sukelia „neigiamą poveikį sveikatai ir psichozinius sutrikimus“, taip pat prieštarauja 1961 m. JT bendrajai narkotinių medžiagų konvencijai.

„Visose jurisdikcijose, kuriose kanapės buvo legalizuotos, duomenys rodo, kad padaugėjo su kanapėmis susijusių sveikatos problemų“, – teigė INCB.

INCB atkreipė dėmesį, kad 2000-2018 m. „visame pasaulyje su priklausomybe nuo kanapių ir abstinencija susijusių medicininių hospitalizacijų skaičius išaugo aštuonis kartus. Priėmimų dėl su kanapėmis susijusių psichozinių sutrikimų visame pasaulyje padaugėjo keturis kartus“.

O problema nėra tik kanapės. Jungtinių Tautų (JT) Narkotikų ir nusikalstamumo biuro (UNODC) 2023 m. pasaulio narkotikų ataskaita atskleidė, kad 2021 m. narkotikus vartojančių žmonių skaičius išaugo iki 296 mln^[7].

Palyginti su ankstesniu dešimtmečiu, jų padaugėjo 23 proc. Per tą patį laikotarpį nuo narkotikų vartojimo sutrikimų kenčiančių žmonių skaičius pasaulyje padidėjo 45 proc., iki 39,5 mln.

Vis dėlto, nepaisant šio augimo, 2021 m. tik vienas iš penkių žmonių, kenčiančių nuo narkotikų vartojimo sutrikimų, gydėsi nuo narkotikų vartojimo.

Ataskaitoje teigiama, kad greita ir lengva sintetinių narkotikų gamyba „radikaliai pakeitė“ neteisėtas narkotikų rinkas visame pasaulyje ir tai sukėlė „mirtinų padarinių“.

Iš tiesų vien 2021 m. Šiaurės Amerikoje dauguma iš beveik 90 000 su opioidų perdozavimu susijusių mirčių buvo susijusios su neteisėtai pagamintu fentaniliu.

UNODC paragino geriau reaguoti į teisėsaugos institucijų veiksmus siekiant kovoti su sintetinių narkotikų plitimu ir pabrėžė, kad visame pasaulyje pirmenybė turi būti teikiama visuomenės sveikatai, prevencijai ir gydymo paslaugų prieinamumui.