Mūsų valstybėje kaip Sekundės banke
Arba vadovaujamasi garsiuoju Sekundės banko šūkiu – „Reikia pinigų? Pinigų yra“.
Būtent taip galvojo didieji ekonomistai – buhalteriai, didindami mokesčius ir akcizus. Apie tai, kad gali nutikti priešingai, šie korifėjai ir minties galiūnai net nesusimastė. O pasirodo, kad visur turi būti saikas ir pusiausvyra, nes anot tautos patarlės – lazda turi du galus. Kai vieną galą perlenki, kitu galu lazda smogia tiesiai į kaktą, tarpuragin. Būtent taip nutiko su akcizų kurui pakėlimu.
Vienašališkai, nekreipiant dėmesio į aplinkinių valstybių (Lenkija, Latvija, Estija) akcizų politiką, pakelti akcizus, galėjo tik buhalterio asistentas, o ne ekonomikos dėsnius išmananti valdžia. Taip valdžia tikėjosi išspręsti finansines problemas? Taip būtent rodė skaičiukai Exel formulėje.
Sausio mėnesio degalinių pardavimai smuko 16,6 procento ir jei tendencija išliks tokia pati, prognozuojami valstybės praradimai būtų apie 200 milijonų eurų per šiuos metus. Ir tai tuo metu, kai yra aimanuojama nežinant iš kur paimti pinigų gynybai.
Bandoma įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, apmokestinti cukrų…
Ne ten ponai ieškote pinigų. Sumažinkite akcizą kurui ir pinigai plūstelės į biudžetą. Negalime su savo kainomis išsišokti virš kaimynų ir tikėtis gero akcizų surinkimo būdami brangiausi regione. Nebepirkite vakcinų, kurių 90 procentų tenka nurašyti ir utilizuoti. Vien pernai utilizuota vakcinų už 50 milijonų eurų. Karlai…50…
Mokesčių kėlimas yra rizikingas užsiėmimas. Perlenkus lazdą dažnai gaunamas priešingas rezultatas, o grįžimas į pradinę padėti jau būna neįmanomas. Kai susigriebiama, dalis mokesčių mokėtojų jau būna pasitraukę iš rinkos, kiti susikūrę kitas alternatyvas ar atradę sprendimus, kaip susimažinti išlaidas.
Naujas NT mokestis, kurį tikisi prastumti valdančioji dauguma, turi sukelti taip pat nepageidaujamų reiškinių. Nebent jis būtų simbolinis. Bet matant bendras tendencijas tikėtis, kad jis bus „protingas”, ilgoje perspektyvoje neverta. Žmonės pasipriešins neskubėdami registruoti statybų, pasirinkdami gyvenimą nesibaigiančiose statybose ir taip bandys sutaupyti nemažai pinigų.
Valstybės tarnybos važinės po kaimus, registruos neteisėtas statybas ir išrašinės baudas. Back ir USSR?
Susipriešinimas tarp visuomenės ir okupacinės valdžios didės. Kol paskutiniai likučiai dar lojalių piliečių supras, kad putinas jau seniai mus okupavęs. Nebūtina fiziškai okupuoti valstybę pakeičiant jos statusą, galima ją užimti ir mentaliai, paliekant išorinius valstybingumo simbolius – vėliavą, himną, herbą. Tai tik nebeegzistuojančios valstybės artefaktai, bet turinys tai jau visai kitas. Jo nebėra.
Nebėra, nes pagrindinė valstybės paskirtis ginti savo piliečių turtą ir sudaryti sąlygas jiems turtėti. Kažkas tai jau pamiršo. Jei šalyje didėja skurdas, Maisto bankas skelbia šiurpinančią statistiką apie nepriteklius, vadinasi piliečius kažkas nuskurdino. Tas, kažkas nesudarė sąlygų piliečiams užsiimti veikla, kuri didintų jų pajamas ir konkurencingumą su kitų valstybių piliečiais. Net priešingai, visokeriopai smaugė, plėšė, varžė piliečius ir jų iniciatyvą tol, kol veikla tapo neapsimokanti. Išvada viena – valstybės jau nebeturime. Atsimerkime.
Domiuosi ekonomine padėtimi šiandienos Rusijoje. Galiu tik pasakyti vieną. Arba Rusija mus kopijuoja, arba mes kopijuojame Rusiją. Lietuva ir Rusija kaip sesės dvynės. Įstatymai ir potvarkiai „kepami“ veidrodiniu principu. Tik nurodymai šiandien ateina kitais kanalais. Per Briuselį.
Iš valdžios jau nieko gero nesitikiu
Ji didins mokesčius ir toliau. PVM’ai, GPM’ai, PSD’mai didės…visuomeninis transportas paremtas brangiomis technologijomis brangs, asmeninis transportas brangs, biurokratija brangs, šildymas brangs, maistas brangs…, kol vieną diena visi supras, kad bet ką daryti yra per brangu ir piliečiui geriau niekur neiti iš namų. Ir liks tik dvi alternatyvos – darbas valstybės tarnyboje arba stambioje korporacijoje. Bet kokia individuali veikla nebeapsimokės.
Todėl visuomenė bus priversta priimti socialinę kortelę su riboto galiojimo ir panaudojimo „pinigais“. Duoda imk, muša bėk.
Tai bus dar negreitai, todėl pasidžiaukime laisve, kurią dar turime. Prieš atimant paskutinius marškinius, dar galime kažką sau leisti. Todėl dar galiu būti dosnus ir duodamas du eurus žmonai, kovo 8-osios proga, išdidžiai pasakau – „nusipirk ką nors sau“.
