Izraelis svarsto smogti Irano branduoliniams objektams
Izraelis mato galimybę smogti Irano branduoliniams objektams, perspėjo JAV žvalgyba prieš baigiantis Džo Baideno (Joe Bideno) prezidento kadencijai. „The Wall Street Journal“ (WSJ) apie tai rašo remdamasis savo informuotais šaltiniais.[1]
Pasak su ataskaita susipažinusių pareigūnų, paskutinėmis Dž. Baideno administracijos dienomis JAV žvalgybos agentūros padarė išvadą, kad Izraelis ketina pasinaudoti Irano silpnėjimu 2025 metais ir svarsto galimybę surengti didelio masto smūgius Irano branduoliniams objektams.
Ataskaitos autoriai nurodė tolesnio aukšto rango karinio aktyvumo Artimuosiuose Rytuose riziką, atsižvelgiant į „Irano pajėgumų blogėjimą per pastaruosius metus“. Pasak jų, Izraelis ragins naujojo JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administraciją palaikyti jos planus, nes laiko jį lojalesniu galimiems smūgiams Irano branduoliniams objektams nei buvo Dž. Baidenas.
Su žvalgybos informacija susipažinęs Vašingtono pareigūnas nurodė WSJ, kad amerikiečių žvalgyba parengė antrą ataskaitą – ir ji buvo pristatyta D. Trampo komandai pirmosiomis dienomis po jo inauguracijos. Dokumente pakartojama, kad Izraelis svarsto galimybę smogti Irano branduoliniams objektams. Pasak JAV kariuomenės, atsižvelgiant į šių objektų sudėtingumą, labai tikėtina, kad Izraelis prašys karinės paramos ir amunicijos iš Jungtinių Valstijų, kad įgyvendintų savo planus.
Izraelio premjero Benjamino Netanjahu (Benjamin Netanyahu) biuras neatsakė į WSJ prašymą pakomentuoti, o IDF (Izraelio gynybos pajėgų) spaudos tarnyba atsisakė komentuoti.
Izraelio pareigūnai ne kartą leido suprasti, kad yra galimybė imtis agresyvesnių veiksmų prieš Teheraną.
„Irano branduoliniai objektai yra pažeidžiami labiau nei bet kada anksčiau. Turime galimybę pasiekti savo svarbiausią tikslą – užkirsti kelią Izraelio valstybės egzistencinei grėsmei ir ją pašalinti“, – lapkritį teigė Izraelio gynybos ministras Israelis Kacas (Israel Katz).
Izraelio analitikai teigia, kad ataka prieš Irano branduolinius objektus, iškarto smogiant kelioms vietoms, įskaitant požeminius įtvirtinimus, būtų pakankamai didelė, o jos metu pasiektų sunaikinimų nebūtų galima greitai atstatyti.
Prabilo B. Netanyahu artimo rato žmonės
Buvęs B. Netanjahu patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jaakovas Amidraras (Yaakov Amidror) WSJ patikino, kad Izraeliui būtų naudingiau sudaryti naują susitarimą, pagal kurį Iranas sutiktų apriboti savo branduolinę programą. „Jei nepavyks pasiekti gero susitarimo, Izraelis turės imtis veiksmų prieš Irano branduolinį projektą“, – sakė jis.
Praeityje Iranas grasino atsakomaisiais veiksmais, jei smogs jo branduoliniams objektams, tačiau Teheranas gerokai susilpnėjo po praėjusių metų Izraelio smūgių kariniams taikiniams ir didelių personalo nuostolių, kuriuos patyrėjo jo remiami regioniniai judėjimai „Hezbollah“ ir „Hamas“.
D. Trampas Irano klausimą linkęs spręsti derybomis
Prieš D. Trampui pradedant eiti JAV prezidento pareigas, kai kurie jo komandos nariai, pasak WSJ, svarstė Izraelio prevencinių smūgių Irano branduoliniams objektams su Pentagono parama galimybę – bombarduojant juos lėktuvais. Tačiau po inauguracijos Amerikos lyderis sakė, kad jis norėtų išspręsti šį klausimą derybomis.
Praėjusią savaitę D. Trampas pasirašė nacionalinio saugumo memorandumą, kuriame neatmetė galimybės paremti Izraelio smūgius, jei derybos dėl Irano branduolinės programos nutraukimo žlugtų.
„Pranešimai, kad Jungtinės Valstijos, veikdamos išvien su Izraeliu, ketina sutriuškinti Iraną, yra labai perdėti“, – patikino jis savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
Tuo pat metu Teheranas signalizuoja, kad yra atviras deryboms su Jungtinėmis Valstijomis, pažymi WSJ.
„Jei pagrindinė kliūtis JAV yra Irano siekis turėti branduolinių ginklų, tai galima išspręsti“, – praėjusią savaitę valstybinei televizijai sakė Irano užsienio reikalų ministras.
Gruodį JAV žvalgybos bendruomenė perspėjo, kad Iranas sukaupė dideles labai prisodrinto urano atsargas ir greičiausiai rengia technines branduolinės bombos projekto detales, kurias būtų galima greitai užbaigti, jei nebūtų rastas politinis sprendimas.[2]
Ataskaitoje sakoma, kad nors Iranas anksčiau atmetė branduolinio arsenalo kūrimo idėją, padėtis galėjo pasikeisti dėl Irano kariuomenės masinio įprastinių ginklų praradimo, Bašaro al Asado (Bashar al Assad) režimo žlugimo Sirijoje ir „Hezbollah“ bei „Hamas“ lyderių mirčių. Tuo pat metu amerikiečių analitikai pabrėžė, kad Irano atsakomieji raketų smūgiai Izraeliui negali padaryti realios žalos, o tai reiškia, kad Teheranas ieškos rimtesnių įtakos svertų.
