Iš ląstelių pagaminti robotai jau gydo žmones

Mažyčiai robotai jau gali atkurti pažeistą žmogaus nervinį audinį

Medicinos pažanga toliau nestoja vietoje: mokslininkai jau sukūrė mažyčius robotus, pagamintus iš žmogaus ląstelių, kurie gali atkurti pažeistą nervinį audinį ir taip padėti pasveikti milijonams žmonių. Šį kartą, tokie mini-robotai arba biobotai buvo sukurti naudojant žmogaus trachėjos ląsteles^[1].

Kaip pasakoja vienas šio medicininio pasiekimo autorius, Tuftso universiteto Masačusetse raidos biologas Maiklas Levinas, jis ir jo kolegos anksčiau kūrė analogiškus mini-robotus, naudodami embrioninių varlių ląstelių daleles, tačiau jų pritaikymas medicinoje buvo ribotas.

Bandymai buvo tęsiami kol mokslininkai nusprendė panaudoti laboratorijoje užaugintus žmogaus audinius. Tai pavyko: neobotus sukurti pavyko žmogaus trachėjos audinių ląstelių sferoidus dvi savaites auginant laboratorinėje aplinkoje, gelio tirpale. Vėliau auginimo procesai buvo tęsiami klampiame tirpale.

Galiausiai įvyko ir bandymas, kurio metu taip užauginti mini-robotai susijungė, o juos perkėlus ant pažeisto nervinio audinio sluoksnio, per maždaug tris dienas neuronų sluoksnis po robotais visiškai užgijo.

Tyrimą atlikę medikai teigia, kad jau netolimoje ateityje, tokie iš žmogaus audinių pagaminti robotai galėtų būti naudojami arterijoms valyti, gleivėms skaidyti arba tiesiog vaistams tiekti.

Be to, manoma, kad derinant kelių tipų ląsteles ir tiriant kitus dirgiklius, taip pat būtų galima sukurti išmanius biobotus, kurie galėtų atlikti ir ypač sudėtingas funkcijas, pavyzdžiui, tirti audinius ir pranešti rezultatus.

Pasiekimas reikšmingas, bet svarbu nepamiršti etikos normų

Su šiuo tyrimu tiesiogiai nesusiję, tačiau jį recenzavę ekspertai teigia, kad tokie žmogaus ląstelių panaudojimo privalumai yra dideli ir sudaro puikią galimybę sukurti mini-robotus iš paties paciento ląstelių taip, kad jam nebūtų rizikuojama sukelti imuninės reakcijos.

Manoma, kad šie robotai galėtų veikti tik keletą savaičių, kol galiausiai suirtų, todėl, vėliau organizmas galėtų lengvai sugrįžti į įprastą sau būseną. Be to, tokie robotai veiktų tik medicininėje, griežtai prižiūrimoje aplinkoje, todėl nebūtų jokios rizikos, kad jie gali išsivystyti už esamų medicininių normų ribų^[2].

Kita vertus, kalbant apie tokių smulkių robotų ar biobotų platesnį pritaikymą medicinoje būtina kalbėti ir apie galimas rizikas.

Idėjos kritikai pažymi, kad net ir itin retas, atsitiktinis tokio roboto gedimas gali būti ypač žalingas žmogaus sveikatai. Kalbama ir apie tai, jog kada nors ateityje šie biobotai gali tapti protingais^[3].

Nors tokie teiginiai yra ginčytini, dalis ekspertų mano, kad negalima tiesiog ignoruoti galimybės, kad juose gali atsirasti pojūčiai.

Juk dar 2021 m. viena mokslininkų komanda sukūrė pirmuosius gyvus robotus, kurie gali daugintis^[4]. Taip uždavė daugybę etinių klausimų dėl tokių technologijų ir žmogaus sąveikavimo ateities, o šie klausimai nėra atsakyti ir šiandien.

Vienu ar kitu būdu, robotai tampa neatsiejama medicinos ateities dalimi

Diskusijos, klausimai bei nerimas – įprastinė pokyčių ir evoliucijos dalis. Nors medicina pastaruoju metu daro didelę pažangą, manoma, kad būtent robotika gali iš esmės pakeisti visą šią sritį.

Jau dabar robotai gali atlikti svarbų vaidmenį tiek medicinoje, tiek sveikatos priežiūroje. Mašinos jau prisideda prie įvairių pacientų priežiūros ir gydymo aspektų, o kai kuriais atvejais, robotai gali net padėti chirurgams atlikti labai tikslias, precizijos reikalaujančias invazines procedūras bei operacijas.

Tokios robotinės chirurginės sistemos kaip „Da Vinči“ leidžia chirurgams tiksliau valdyti robotines rankas ir taip padidinti procedūrų tikslumą.

Be to, robotai gali iš esmės pakeisti nuotolinę chirurgiją taip, kad kvalifikuoti chirurgai galėtų atlikti procedūras pacientams, esantiems skirtingose geografinėse vietovėse. Tai ypač naudinga teikiant medicininę pagalbą atokiose arba nepakankamai medicinine prasme aptarnaujamose vietovėse, karo lauko ligoninėse ar kitose katastrofų vietovėse.

Robotai gali būti ir naudojami fizioterapijoje taip, kad padėtų pacientams tiksliai ir efektyviai reabilituotis po traumų. Robotizuoti egzoskeletai ir dėvimi prietaisai gali padėti asmenims, atsigaunantiems po traumų, avarijų ar operacijų, suteikdami paramą ir pagalbą judant, kartu, sukuriant įspūdį, kad žmogų prižiūri profesionalas.

Be to, robotai gali padėti pacientams atlikti kasdienę veiklą, ypač tiems, kurių judrumas ribotas. Tai apima pagalbą atliekant tokias užduotis, kaip atsikėlimas iš lovos, judėjimas ar daiktų atnešimas. Savo ruožtu 3D spausdinimo robotai gali sukurti individualius protezus ir implantus, pritaikytus individualiems paciento poreikiams.

O robotai, turintys pažangias vaizdavimo galimybes, gali padėti diagnozuoti ir stebėti būklę ligonius. Jie gali judėti per paciento kūną ir rinkti vaizdus ar duomenis, suteikdami vertingos informacijos sveikatos priežiūros specialistams, kurie tuomet gali greičiau diagnozuoti problemą ir paskirti reikiamą gydymą.

Robotai gali stebėti pacientų gyvybines funkcijas ir sveikatos parametrus, realiuoju laiku teikdami duomenis sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams. Jie taip pat gali priminti pacientams vartoti vaistus ir laikytis paskirto gydymo.

Robotai gali suteikti ir emocinę paramą pacientams, ypač tais atvejais, kai bendravimas su žmonėmis gali būti ribotas. Socialiniai robotai gali įsitraukti į pokalbius, suteikti draugiją ir palengvinti vienatvės jausmą.

Svarbu pažymėti, kad nors robotai suteikia įdomių galimybių medicinoje, juos integruoti reikėtų atsargiai, daugiausia dėmesio skiriant saugai, etiniams aspektams ir bendradarbiavimui su sveikatos priežiūros specialistais. Be to, siekiant tobulinti ir plėsti robotų technologijų taikymą medicinoje, būtina nuolat vykdyti mokslinius tyrimus ir plėtrą.