Energetikos ministerijos planai: už dujų prijungimą tektų mokėti brangiau

EnergetikaEvelina Aukštakalnytė
Suprasti akimirksniu
Gamtinės dujos
Pokyčiai palies gamtinių dujų vartotojus. Martyno Ambrazo/ELTA nuotrauka

Lietuvoje keičiasi gamtinių dujų prisijungimo sąlygos: ką svarbu žinoti vartotojams?

Lietuva siekia iki 2050 m. visiškai atsisakyti gamtinių dujų, todėl Energetikos ministerija siūlo įstatymo pakeitimus, kurie turėtų mažinti biurokratinę naštą, užtikrinti aiškesnes prisijungimo prie tinklo sąlygas ir prisitaikyti prie ilgalaikių energetikos strategijos tikslų.

Ministerija skelbia, kad svarbiausi pokyčiai palies naujų vartotojų prisijungimo kainodarą bei dujų rinkos dalyvių veiklos sąlygas[1].

Brangtų naujų vartotojų prijungimas

Nuo 2026 m. gegužės 1 d. naujai besijungiantiems vartotojams tektų padengti didesnę dalį prijungimo išlaidų: jei atstumas iki tinklo didesnis nei 150 m – vartotojas apmokės 100 % prijungimo kaštų, o jei mažiau nei 150 m – vartotojas padengs 80 % išlaidų (dabar apmokama tik 40 %).

Mažėja dujų vartojimas

Energetikos ministerijos duomenimis, naujų prisijungimų skaičius kasmet mažėja: 2023 m. prijungta 2504 vartotojai, 2024 m. – 2037. Iki 2022 m. šis skaičius siekdavo apie 6000. Kaip to priežastys įvardinamos aukštos dujų kainos ir nauji A++ energinio naudingumo reikalavimai naujiems pastatams.

Dujų ir elektros prijungimo sąlygų suvienodinimas

Naujiems dujų vartotojams suteikiama galimybė patiems organizuoti ir finansuoti tinklų įrengimo ar rekonstrukcijos darbus – kaip jau daroma elektros tinkluose.

Lengvesnis patekimas į dujų rinką

ES gamtinių dujų biržų operatoriams bus lengviau pradėti veiklą Lietuvoje – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pripažins jų šalyse išduotas licencijas.

Šiems įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Dujos
Ant gamtinių dujų vartotojų pečių užkraunama didesnė našta. Martin Adams/Unsplash nuotrauka

Nuo šių metų keičiasi gamtinių dujų tarifai

Nuo 2025 metų sausio 1-osios pakito gamtinių dujų kaina ir tarifai buitiniams vartotojams. Šiuo metu gamtines dujas siūlo keturios įmonės: UAB „Ignitis“, UAB „Intergas“, AB „Agrofirma Josvainiai“ ir UAB „Gren Lietuva“[2].

UAB „Ignitis Lietuva“ šiuo metu mažiems vartotojams (iki 300 kub. m) siūlo 0,99 Eur/m³ kainą su 0,99 Eur pastoviu mokesčiu. Didesniems vartotojams kaina už kub. m mažėja iki 0,65 Eur, bet pastovus mokestis išlieka 3,99 Eur.

Tuo tarpu UAB „Intergas“ siūlo mažesnę kintamąją kainą – 0,47 Eur už kubinį metrą, tačiau pastovus mokestis siekia 1,45 Eur.

AB „Agrofirma Josvainiai“ mažiems vartotojams siūlo 0,48 Eur kainą už kubinį metrą ir 0,63 Eur pastovus mokestis, didesniems vartotojams kaina už kub. m – 0,40 Eur.

Joniškio rajono gyventojams UAB „Gren Lietuva“ siūlo 3,94 Eur pastovų mokestį ir 0,72 Eur už kub. m kintamąją kainą.

Apibendrinus galima teigti, kad UAB „Ignitis“ pasiūlymas yra palankiausias didesniems vartotojams, o mažesniems vartotojams gali būti konkurencingi ir „Intergas“ bei „Josvainiai“ pasiūlymai, tačiau reikia turėti omenyje tai, kad jų pastovūs mokesčiai yra didesni.

2024 metų duomenys: Lietuvos dujų vartojimas auga, o tarptautiniai srautai mažėja

Lietuvos dujų poreikis 2024 metais išaugo 14%, pasiekęs 17 teravatvalandžių (TWh), teigia gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“. Augimą lėmė šaltesni žiemos orai ir mažesnės dujų kainos, kurios paskatino didesnį vartojimą elektros ir trąšų gamyboje[3].

Tačiau bendra dujų transportavimo apimtis Lietuvoje sumažėjo 21,7% – tai įtakota „Balticconnector“ dujotiekio, jungiančio Estiją ir Suomiją, neveikimo pirmąjį pusmetį. 2024 m. per Lietuvos dujų sistemą buvo transportuota 29,2 TWh dujų, tačiau tranzitas į Karaliaučiaus sritį sudarė 26,12 TWh.

Tuo tarpu importas iš Latvijos pasiekė rekordą – 4,2 TWh, tai 66,7% daugiau nei pernai. Teigiama, kad Klaipėdos SGD terminalas ir toliau dominuoja, tiekiant 81% visų į Lietuvą transportuotų dujų.

„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius prognozuoja, kad tarptautiniai dujų srautai 2025 metais gali padidėti dėl mažesnės remonto programos. Nors Lietuva ir Baltijos šalys susiduria su dujų tiekimo iššūkiais, ateityje vietiniai ir tarptautiniai dujų srautai taps vis svarbesni, užtikrinant elektros generaciją ir pereinant prie žaliosios energetikos.