Vienos sutarties pabaiga ir kitos pradžia – įprasta praktika komercinėje-ūkinėje veikloje normalioje suverenioje valstybėje
Svarbiausias momentas čia – suvereni valstybė, tarptautinės teisės subjektas, ko net su žiburiu nesurasi teritorijoje tarp Baltarusijos ir Rusijos.
Ir nereikia jokių didelių gilių tyrimų – užtenka laikinai einančiojo pareigas surengtų iškilmių su nemažu kiekiu politinių lozungų, deklaracijų ir apdovanojimų nežinia kam ir už ką, jau nekalbant apie mobilų „skambutį“ draugui Leninui Kremliun, tuo lyg patvirtindamas tarybinių laikų šūkį: „Lenin žyveja vsex žyvych“ (Gyvesnis už visus gyvus).
Ir jau visiškas farsas – kalbėjimas su juo anglų kalba: „Goodbye, my love, goodbye“
Lyg apsimesdamas, kad stodamas į TSKP 1988 metais nemokėjo rusų kalbos ar jau spėjo ją pamiršti, arba Leninas, lyg dabartinis jaunimas, nesuprato nei žodžio rusiškai, tik angliškai. Smalsu, jei ne šis epizodas – kiek žmonių Lietuvoje šią dieną būtų prisiminę Leniną? Buvo padaryta viskas, kad primintų asmenį, kuris 1920 metais pasirašė mums naudingą taikos sutartį su Lietuvos Respublika. Ačiū, nors už tai.
Įdomu būtų pamatyti tą žmogų ar žmonių grupę – viešojo komunikavimo specialistų, kurie rašo tokius scenarijus pagrindiniam atlikėjui. O jis, pernelyg stengdamasis, neišvengiamai tampa ne klounu (tam reiktų talento), o visos jų šaikos užmanymo menkumo išdaviku, kūno kalba parodydamas, kaip tragiškai visa tai atrodo iš šalies, objektyviai žiūrint.
Tikrai, darosi pavojingas pats sau…
Autorė: Emilija Sagienė
