Niūros Kijevo perspektyvos – Ukraina gali prarasti dalį teritorijų
Rusijos ir Ukrainos karinio konflikto sprendimas gali apimti susitarimą dėl „galimo Ukrainos teritorijų praradimo“, perspėjo JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Keitas Kelogas (Keith Kellogg). Kartu jis pažymėjo, kad Vakarams nereikės pripažinti šio susitarimo.
K. Kelogas sutiko su Pentagono vadovu Pitu Hegsetu (Pete Hegseth), kuris galimybę Ukrainai grįžti prie sienų, buvusių iki 2014 metų, pavadino nerealia. Jungtinių Valstijų prezidento specialusis pasiuntinys paaiškino, kad teritorijų nuosavybės klausimas turėtų būti ilgalaikis, tačiau dėl jo turėtų būti susitarta derybų metu.
„Manau, kad gynybos sekretorius P. Hegsetas buvo teisus. Nebus grįžta į 2014-uosius ir prie tų sienų, kurios buvo prieš Rusijai įžengiant į Krymą. Manau, kad bus kažkoks susitarimas dėl galimo Ukrainos teritorijų praradimo“, – sakė jis interviu „Fox Business“.[1]
„Bloomberg“ pranešė, kad K. Kelogas pristatys taikos planą Ukrainai Miuncheno saugumo konferencijoje, kuri prasidės šiandien, vasario 14 dieną. Pats pareigūnas tai neigė. K. Kelogas kalbėjo apie JAV pasirengimą sugriežtinti sankcijas Rusijai, kad būtų nutraukti karo veiksmai. Vašingtonas mano, kad tiek Kijevas, tiek Maskva turės padaryti nuolaidų, kad užbaigtų konfliktą.[2]
O. Šolcas paragino įvesti nepaprastąją padėtį
Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) paragino Bundestagą paskelbti nepaprastąją padėtį, atsižvelgiant į naujausius JAV pareiškimus dėl Ukrainos. Tai jis pareiškė vaizdo pranešime, paskelbtame politiko puslapyje socialiniame tinkle „X“.
Pasak O. Šolco, JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) derybos su Rusijos kolega Vladimiru Putinu nebuvo staigmena, tačiau šie įvykiai reikalauja „aiškaus, greito ir ryžtingo Europos pozicijos pareiškimo“.[3]
O. Šolcas susirūpino Europos saugumu
O. Šolcas pasiūlė Bundestagui apsvarstyti galimybę paskelbti nepaprastąją padėtį „dėl konflikto Ukrainoje ir jo rimtų pasekmių Vokietijos ir Europos saugumui“, kad būtų galima atverti prieigą prie vyriausybės grynųjų pinigų atsargų. Tokiu atveju šalis galės teikti paramą Kijevui, o likusi valstybės veikla nebus finansiškai pažeista.
Anksčiau Vokietijos kancleris teigė, kad JAV prezidento administracijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu kelia grėsmę Vokietijos ir Europos saugumui, ir į tai reikia atsakyti.
Jau greitai sulauksime taikos?
JAV ir Rusijos prezidentai Donaldas Trampas (Donald Trump) ir Vladimiras Putinas greičiausiai bandys pasiekti paliaubas iki Velykų, kurios šiemet bus švenčiamos balandžio 20 d., arba iki gegužės 9 d., kai bus minimos 80-osios Pergalės metinės, rašo „Financial Times“, remdamasis aukštais Ukrainos ir Vakarų pareigūnais.
