Valdantieji norėtų, kad lietuviai maitintųsi sveikiau
Premjeras Gintautas Paluckas atskleidė, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šviežiems vaisiams ir daržovėms klausimas Seimui gali būti pateiktas jau pavasario sesijoje. Tačiau prieš tai, pasak jo, valdantiesiems teks sutarti dėl tokio sprendimo reikalingumo. Tuo tarpu drastiškai išaugusios maisto produktų kainos jau drasko tautiečių pinigines ir kai kurie tam, kad pavalgytų, išleidžia ir didelę dalį savo atlyginimo.
„Mokesčių pakeitimai ateina jau pavasarį, bet pirmiausia turime viską aiškiai išdiskutuoti valdančiojoje koalicijoje – kaip ir kokia tvarka jie bus taikomi“, – sakė premjeras, atsakydamas į klausimą, ar lengvatos įsigaliotų tik nuo 2026 m.[1]
PVM mažinimas vaisiams ir daržovėms – viena iš 19-osios Vyriausybės programos priemonių. G. Paluckas pabrėžė, kad lengvatinis tarifas ne tik skatintų vietinę gamybą, bet ir prisidėtų prie sveikesnės mitybos kultūros Lietuvoje.
„Norime, kad sveikas maistas – vaisiai, daržovės, uogos – taptų labiau prieinamas. Tai ne tik ekonominė, bet ir sveikatos strategija“, – aiškino jis.
Antradienį premjeras susitiko su žemės ūkio sektoriaus atstovais, kurie siūlo svarstyti lengvatinį PVM tarifą vietiniams gamintojams.
Kol kas aišku viena – lengvatų klausimas vėl atsiduria politinėje darbotvarkėje, o sprendimai gali paaiškėti jau artimiausiais mėnesiais.
Pasiūlė įvesti lengvatinį PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams
Seimo narė, socialdemokratė Modesta Petrauskaitė siūlo taikyti lengvatinį 9 % PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams bei maitinimo paslaugoms, tikėdamasi, kad tai sumažintų kainas 5–8 %. Ji argumentuoja, kad Lietuvoje maisto kainos yra per didelės dėl dabartinio 21 % PVM, kai kitose ES šalyse šis mokestis yra gerokai mažesnis (pvz., Lenkijoje – 5 %, Vokietijoje – 7 %)[2].
Kol kas neaišku, kuriems produktams lengvata būtų taikoma – tai spręstų Vyriausybė. Premjeras G. Paluckas anksčiau teigė, kad 2025 m. biudžete vietos PVM lengvatoms nėra, tačiau svarstymai gali grįžti 2026–2028 m. Jei siūlymas būtų priimtas, pirkėjai galėtų tikėtis pigesnių būtiniausių maisto produktų.
Maisto kainos ir toliau auga: pirkėjai taupo, o ekspertai raminti neskuba
Ne paslaptis, kad drastiškai augant maisto kainoms, žmonės yra priversti už jį susimokėti ir penktadalį savo atlyginimo ir, kartais net daugiau. Taip tariant, daugumai tenka sunkiai dirbti, kad galėtų prasimaitinti. O jei mėgstama dar ir skaniau pavalgyti, gali tekti išleisti ir trečdalį savo darbo užmokesčio. Tačiau maisto produktų kainų augimas liepto galo, panašu, vis dar nepriėjo ir ekspertai prognozuoja dar sunkesnius laikus.
Štai Lietuvos bankas pranešė, kad šiemet ir kitąmet maisto kainos kils sparčiau nei pernai – 1–2 proc. – Žemės ūkio ministerija tam taipogi pritaria, o pardavėjai pastebi, kad žmonės vis dažniau ieško akcijų[3].
Pirkėjai sako nebegalintys įpirkti įprastų produktų – kai kurie net išeina iš parduotuvės tuščiomis. Ypač išaugo sviesto kaina, o senjorai skundžiasi, kad pensijų padidėjimas neatperka brangstančio maisto.
Politikai ir ekspertai svarsto, ką daryti. Seimo nariai ragina didinti pajamas, tačiau ekonomistai įspėja, kad atlyginimų kilimas gali dar labiau paskatinti kainų augimą. Buvęs Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas perspėja, kad bandymai reguliuoti kainas gali būti rizikingi.
Nors Lietuvoje maistas vis dar pigiausias tarp Baltijos šalių, bendras kainų lygis jau pasiekė Europos Sąjungos vidurkį.
Gausesnėms šeimoms maistui tenka išleisti ir po tūkstantį eurų
Tuo tarpu blogos tendencijos buvo pastebėtos jau pernai metais, kai daugiau vaikų auginančios šeimos atkreipė dėmesį, kad vien maistui per mėnesį tenka išleisti beveik keturženkles sumas – ar taip Lietuvoje skatinamas gimstamumas – retoriškai klausė jos.
Jau vien 2024-aisiais maisto kainoms išaugus beveik 50 proc., gyventojai ėmėsi drastiškų sprendimų – vieni nusprendė atsisakyti mėsos mėsos, kiti pradėjo pirkti produktus tik su akcijomis bei pirkti dideliais kiekiais ir juos užsišaldyti[4].
Šeimų išlaidos maistui labai skiriasi: kai kurie išleidžia 300 eurų per mėnesį, kiti – net 1000 eurų. Socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi patirtimi – vieni gamina tik namuose, vengia saldumynų ir pusfabrikačių, kiti renkasi pirkti pigesnius produktus ar net patys juos augina.
Visgi, vasario 4 d. atlikto slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ tyrimo duomenimis, nepaisant to, kad didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose ir vyrauja panašios prekės, iš tiesų jų kainos gali labai skirtis.
Palyginus pagrindinius prekybos tinklus ir tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius, paaiškėjo, kad pigiausias toks krepšelis gavosi prekybos tinkle „Lidl“ – jo kaina siekė 35,7 euro, toliau sekė „Rimi“, kur jo kaina siekė 36,77 euro, „Norfa“ – 37,33 euro, „Maxima“ – 38,09 euro ir „Iki“ – 38,89 euro[5].
Lietuvą ištiko šokolado krizė?
Prasidėjus naujiems metams turbūt ne vienas šokolado mėgėjas, užsukęs į parduotuvę, gavo lengvą šoką pamatęs, kad įsigyti juodo šokolado plytelės be 2 eurų kone neįmanoma. Ir šioms dažniausia nė nėra taikoma jokių nuolaidų (išskyrus pienišką šokoladą).
Taip nutiko dėl to, nes kakavos kainos pasaulyje per metus išaugo daugiau nei 350 %, pasiekdamos istorinius rekordus. Pagrindinės to priežastys – klimato kaita, sausros Vakarų Afrikoje, senėjančios plantacijos ir išaugusi pasaulinė paklausa. Investuotojų spekuliacijos dar labiau padidino kainų augimą[6].
Šokolado gamintojai jau mažina pakuočių dydžius ir kelia kainas – štai 100 g plytelė dabar gali kainuoti dvigubai brangiau nei prieš dvejus metus. Ekspertai prognozuoja, kad aukštos kainos išliks bent iki 2026 m.
O saldumynų mėgėjams teks arba prisitaikyti, arba ieškoti alternatyvų, nes pigūs šokolado produktai gali apskritai išnykti iš rinkos.
