Atvirai apie gėjų poros šeimyninio gyvenimo ypatumus Lietuvoje

 Skaudžios patirtys

Lietuvoje homoseksualūs žmonės vis dar negali laisvai megzti pažinčių ir atvirai demonstruoti savo tarpusavio jausmų. Bet štai Tadas Jankūnas ir Arijus Vasiliauskis susipažino internete, o dabar jų dešinės rankos pirštus puošia žiedai, o riešus – vienodos apyrankės su vardų inicialais. Šie simboliai – tai įsipareigojimo vienas kitam ženklai.

„Meilė neturi lyties“, – sakė jie ir dalijosi ne vien gražiomis šeiminio gyvenimo akimirkomis, bet ir skaudžiomis patirtimis, lydėjusiomis nuo seksualinės tapatybės paieškos pradžios iki dabar.

Arijui tai – antrieji santykiai, bet pirmuosius jis vadina labiau pamokomis, o ne santykiais, Tadas yra turėjęs daugiau draugysčių. Abu yra draugavę ir su merginomis, todėl galima sakyti, kad yra pasitikrinę, kuri lytis juos traukia labiau.

„Pradedi žavėtis žmogumi, jis tampa tau gražus, vystosi gilesnė trauka. Nebūna taip, kad nubundi ryte ir sakai: šiandien būsiu homoseksualus“, – vienas kitam antrino vyrai.

Apie tai, kad galbūt yra homoseksualus, Arijus ėmė mąstyti būdamas 13–14 metų, Tadas – kiek anksčiau – 12–13 metų. Abiems buvo sunku priimti savo tapatybę.

„Gyvenant tokioje visuomenėje kaip mūsų, labai sunku save tinkamai priimti. Garsūs pasisakymai, patyčios mokykloje neleidžia jaustis laisvam. O bijodamas reakcijų, užgauliojimų ir slėpdamasis tu viduje miršti. Išgyvenau didelę vidinę kovą. Norėjau būti atviras, pasikalbėti, išlieti širdį, bet nežinojau, kuo galiu pasitikėti, kiekvienas žmogus atrodė kaip potencialus naujienų nutekintojas. Dėl šios paslapties buvau vienišas, atsiribojęs“, – pasakojo Tadas, patyčias patyręs ir dėl to, kad augo vaikų namuose. Prabilti apie homoseksualumą jis išdrįso tik išėjęs iš vaikų namų ir pradėjęs savarankišką gyvenimą.

Arijus taip pat jautė labai daug baimių, jas sustiprino mokykloje matytos patyčios kito homoseksualaus vaikino atžvilgiu.

Planuoja vedybas ir veda paskaitas apie lytiškumą

Tadui ir Arijui skaudu, kad žmonės, su kuriais bendravo iki atskleisdami savo orientaciją, nuo jų nusigręžė. Pašnekovai sako pastebintys, kad aplinkiniai homoseksualius asmenis tarsi nustumia į paraštes, žiūri į juos kaip į nieką. Tadas turėjo labai artimą ryšį su teta, bet atsiskleidus tiesą apie orientaciją bendravimas nutrūko. Arijų palaiko mama, bet nuo jo nusigręžė broliai ir sesės, dėdės, tetos.

„Ir būdami mieste, mes negalime jaustis laisvai. Negalime šilčiau bendrauti ar paimti vienas kito už rankos. Negalime jaustis savimi“, – sakė Arijus.

Juos džiugina, kad Lietuvoje jau vyksta šioks toks pokytis, žmonės tampa tolerantiškesni, tačiau nedideliuose miestuose, anot jų, situacija dar negreitai pasikeis.

„Viešai paskelbti, kad susižadėjai su vyru, labai sunku – atsirastų daug neigiamų komentarų ir apkalbų, būtų sunku iškęsti tokius dalykus. Bet greitu metu paskelbsime. Palaikome vienas kitą, užtenka bijoti“, – svarstė Arijus.

Pora jau mąsto ir apie vestuves. Yra nutarę santuoką oficialiai įteisinti užsienyje, o Lietuvoje surengti šventę artimiausiems draugams.

„Deja, Lietuvoje santuoka suprantama kaip heteroseksualių porų privilegija. Gaila, kad politikai snaudžia, o valstybė ir jos žmonės mūsų nepriima kaip lygiaverčių piliečių. Stringa ir Civilinės sąjungos įstatymas. O juk tai būtų bent šiokia tokia forma įteisinti mūsų ryšį. Esame tokie patys kaip visi, mokame mokesčius, rūpinamės valstybe, todėl liūdna, kad turime mažiau teisių“, – apmaudo neslėpė Tadas.

Abu vaikinai svajoja ir apie vaikus. Vaikų namuose augęs Tadas įsitikinęs: vaikai būtų laimingesni augdami vienalyčių asmenų šeimoje nei institucijoje. Jam pritaria ir šeimos atstūmimą patyręs Arijus.

Vakarus ir savaitgalius pora skiria asmeniniam tobulėjimui, laikui kartu, susitikimams su draugais, pasivaikščiojimams ir kelionėms. Taip pat jiems labai svarbu dėmesys visuomenės švietimui, todėl turėdami laisvo laiko jie keliauja į vietines mokyklas, jaunimo centrus, kur skaito paskaitas apie lytiškumą, seksualinę orientaciją.

Teigia, kad partnerystės įstatymas užtikrintų pamatines žmogaus teises

Pasak psichologės Grytės Ruzgės, LGBTQ+ asmenys neša nemažą papildomą emocinį krūvį dėl savo tapatybės, kuris dar vadinamas mažumos stresu. Į mažumos stresą sutelpa daug įvairių jausmų ir išgyvenimų, vienas dažniausių – gėda. Psichologė sako, kad dėl paslapties ir galimo ar esamo atstūmimo neretai atsiranda didelis vienišumo jausmas, kai net iš pažiūros turintis draugų žmogus jaučiasi labai vienišas, nes negali būti savimi.

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, vienas iš Partnerystės (dabar – Civilinės sąjungos) įstatymo iniciatorių teigė, kad Lietuvoje yra apie 560 tūkst. asmenų iki 49 metų amžiaus, kurie niekada nėra sudarę santuokos. Daliai jų Civilinės sąjungos įstatymas būtų aktualus. Jis akcentavo, kad kalbėdami apie Partnerystės arba Civilinės sąjungos įstatymą kalbame ir apie pamatines žmogaus teises, ir apie geresnę teisinę apsaugą.

„Lietuvoje šiuo metu galioja apie 60 įstatymų, kurie įtvirtina įvairias teises ir pareigas partneriams (nuo paramos įsigyjant pirmąjį būstą iki viešų ir privačių interesų deklaravimo). Kol partneriai negali registruoti civilinės sąjungos, šios įstatymuose numatytos garantijos jiems negalioja ir jų teisinė apsauga neegzistuoja“, – apgailestavo T. V. Raskevičius.

ILGA-EUROPE (International Lesbian, Gay, Bisexual, Trans and Intersex Association) renka duomenis apie LGBTQ+ bendruomenės padėtį Europoje ir pastebi, kad Lietuva užima 36-ą vietą pagal LGBTQ+ teisinę padėtį. Mūsų valstybę lenkia Vengrija ir net į Europos Sąjungą nepatenkančios valstybės – Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Moldova, Serbija^[1].