Vokietijos parlamentas sumažino bausmes už pornografijos sklaidą
Vokietijos Bundestagas pritarė planams sutrumpinti minimalią vienerių metų bausmę už pornografinio turinio, kuriame vaizduojami mažamečiai, platinimą.
Iki šiol Vokietijos įstatymuose buvo nustatyta, kad „asmuo, kuris platina vaikų pornografinį turinį arba daro jį prieinamą plačiajai visuomenei, yra baudžiamas laisvės atėmimo bausme nuo vienerių iki dešimties metų“.
Dar iki ankstesnės Vokietijos vyriausybės reformos, kuri įsigaliojo 2021 m. liepą, įstatymuose buvo teigiama, kad už tokį nusikaltimą bausmės siekia nuo trijų mėnesių iki penkerių metų, o po paskutinių įstatymo pataisų, įsigaliojo tvarka, jog bausmės už pornografinio turinio sklaidą vėl beveik pasiekė anksčiau buvusį lygį.
Tai jau sulaukė prieštaringų vertinimų. Politikai ragina vėl sugriežtinti įstatymą, o nepilnamečių apsaugos grupės ragina konkrečiai nurodyti, prieš ką įstatymas yra nutaikytas, kitu atveju – jis gali tik palengvinti sąlygas veikti pedofilams.
Įstatymo pataisa siekiama „lankstumo“
Naująja pataisa, minimali bausmė už pornografijos platinimą Vokietijoje vėl bus sumažinta iki šešių mėnesių[1].
Vokietijos teisingumo ministro Marco Buschmanno teigimu, taip bus atkurtos teismų ir prokurorų galimybės „lanksčiai ir proporcingai reaguoti į kiekvieną atskirą atvejį“.
Dabartinės įstatymų pataisos grąžins valdžios institucijoms galimybę nutraukti bylas, kuriose taikoma „menka baudžiamumo riba“.
Pataisose teigiama, kad galimybė atskirai vertinti kiekvieną atvejį yra būtina, nes pornografinį turinį dažnai platina patys nepilnamečiai, dėl „nepatyrimo, smalsumo, nuotykių troškimo ar siekio padaryti įspūdį, o ne dėl seksualinių motyvų“[2].
2023 m. Vokietijos žiniasklaidos priemonės „Heise“ ataskaitoje pažymėtas Badeno-Viurtembergo žemės teisingumo ministrės Marion Gentges cituojamas tyrimas, jog daugiau kaip 40 proc. atvejų, susijusių su disponavimu pornografija, vyko, kai mokyklinio amžiaus vaikai vieni kitiems siųsdavo savo nuotraukas.
Pasak teisėsaugos pareigūnų, ankstesnė praktika pasirodė esanti pernelyg nelanksti. Esą asmuo gali būti kaltinamas pornografijos laikymu, tačiau iš tiesų jis veikė ne dėl seksualinio intereso, bet galėjo tai daryti siekdamas sustabdyti tolesnį medžiagos platinimą arba užkertant kelią kitiems nusikaltimams. Kaip pavyzdys yra pateikiama situacija, kai tėvai ar mokytojai, kurie rado jaunuoliams priklausančią pornografinę medžiagą, persiuntė ją kitiems tėvams, kad šie būtų informuoti.
„Visų pirma, žmonėms, kurie tokią medžiagą gauna ne savo noru, pavyzdžiui, „WhatsApp“ tėvų grupės kontekste, gresia minimali vienerių metų bausmė. Tas pats, galioja ir mokytojams, kurie mokinių mobiliuosiuose telefonuose aptiko vaikų pornografinę medžiagą ir persiuntė ją, kad įspėtų nukentėjusius tėvus. Naujasis teisės aktas, kuriam dar turi pritarti parlamentas, sumažins minimalią bausmę iki šešių mėnesių. Tai sugrąžins teismams ir prokurorams galimybę lanksčiai ir proporcingai reaguoti į kiekvieną atskirą atvejį“, – prieš įstatymo priėmimą sakė teisingumo ministras[3].
Bundestago interneto svetainėje pateikto įstatymo projekto įžangos vertinime teigiama, kad „proporcinga minimalios bausmės konstrukcija yra būtina, kad atskirais atvejais būtų galima reaguoti adekvačiai nusikaltimui ir kaltei“.
Įstatymo projekte paliekama ir galima maksimali bausmė už sunkius vaikų pornografijos platinimo atvejus. Ši ir toliau gali siekti iki 10 metų laisvės atėmimo.
Įstatymo pataisa Vokietijoje įvertinta prieštaringai
Šis įstatymo pakeitimas Vokietijoje nesulaukė visų partijų palaikymo. Kai kurie parlamentarai pasisakė už tai, kad būtų palikta anksčiau galiojusi tvarka ir tiesiog būtų įvestos išimtys tėvams ir mokytojams, pranešantiems apie nepilnamečiams pavojingas situacijas.
Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga (CDU), Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) ir „Alternatyva Vokietijai“ itin aštriai kritikavo pakeitimus ir reikalavo vėl sugriežtinti įstatymą, tačiau Vokietijos socialdemokratų partija (SPD), Laisvoji demokratų partija (FDP) ir „žalieji“ balsavo už pakeitimą.
Vaikų apsaugos organizacija „Nekalti pavojuje“ paragino iš esmės pakeisti įstatymą dėl bausmių už vaikų pornografiją. Organizacijos vykdančioji direktorė Julia von Weiler sakė, kad naujasis įstatymo projektas suplaka visus į vieną krūvą: paaugliai, kurie siunčia vieni kitiems seksualinio turinio nuotraukas yra traktuojami taip pat, kaip ir pedofilai.
Seksualinio pobūdžio nusikaltimų skaičius Lietuvoje auga
Seksualinio pobūdžio nusikaltimai ir kova su jais ypač aktuali yra ir Lietuvoje. Praėjusiais metais Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė atskleidė, kad šalyje seksualinį smurtą vaikai dažniausiai patiria artimoje aplinkoje, o internete daugėja vaikų pornografinio turinio.
Pasak A. Bilotaitės, 2022 m. Lietuvoje buvo užfiksuota 5000 pornografinio turinio su vaikais atvejų, o per pirmuosius 2023 m. tris mėnesius gauta pranešimų apie 2200 tokių atvejų.
„Kas labiausiai neramina, kad didžioji dalis pagal tendencijas yra artimoje aplinkoje – tai artimi žmonės, pažįstami žmonės, šeimos nariai. Čia irgi reikia ieškoti sprendimų, kaip atpažinti, kaip padėti vaikams tai suprasti ir pranešti“, – sakė A. Bilotaitė.
Ministrės teigimu, didžioji dalis nusikalstamų veikų yra pornografinio turinio informacija, kuri pasirodo internete. Ji pridūrė, kad vaikų pornografinis turinys internete plinta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Anot ministrės, problema gilėja ir dėl to, kad vaikai patys, nesuprasdami pasekmių, kelia pornografinį turinį į internetines platformas.
„Jeigu prieš 10 metų buvo 23 tūkstančiai, tai per metus tokių atvejų fiksuojama dabar 725 tūkst. atvejų“, – teigė A. Bilotaitė.
Anot jos, svarbu, kad teisėsaugos institucijos labai kompetentingai dirbtų šiuo atveju, tuos nusikaltimus išaiškintų, o tie asmenys, kurie padaro tokius nusikaltimus, būtų nubausti. Taip pat svarbu, kad būtų suteikiama reikalinga pagalba tiems vaikams, kurie patiria tokį smurtą.
