Lietuvių kalbos ir literatūros VBE kalbėjimo dalis jau antrus metus iš eilės yra lydima skandalų
Šiemet dalis mokinių gavo tekstus iš praėjusių metų egzamino – tuos pačius, su kuriais dirbo per pamokas.
Mokytojai jau atpažino bent tris identiškus tekstus, o kai kurie kalba ir apie penkis. Kiti šių metų tekstai tiesiog kartojosi laikant egzaminą savaitės pabaigoje.
Kas iš to? Vieni mokiniai egzamine tiesiog atkartojo anksčiau išmoktą medžiagą, o kitiems teko spontantiškai analizuoti nematytą tekstą per 20 minučių.
Tai akivaizdi nelygybė, kuri paneigia visą egzamino tikslą
Egzaminas turėtų sudaryti lygias sąlygas visiems mokiniams, tačiau dalis jų atsidūrė palankesnėje pozicijoje vien dėl to, kad gavo jau matytą tekstą. Jei mokinys prieš egzaminą jau buvo analizavęs tą patį tekstą pamokose, jis turi aiškų pranašumą prieš tuos, kurie su savo tekstu susiduria pirmą kartą.
Egzamino tikslas yra patikrinti, kaip mokinys geba analizuoti tekstą, aiškiai dėstyti mintis, argumentuoti ir improvizuoti per ribotą laiką. Vieni į egzaminą atvyksta su iš anksto paruošta analize, o kiti turi ją sukurti nuo nulio. Toks egzaminas pažeidžia objektyvumo principus: mokinių rezultatai nebeatspindi realių mokinių gebėjimų, nes jie priklauso ne tik nuo pasirengimo, bet ir nuo to, ar jiems pasisekė gauti jau analizuotą tekstą.
Nutekinti tekstai – ne vienintelė problema
Paaiškėjo, kad naujoji sistema yra ne tik neteisinga, bet ir techniškai neišbaigta.
Egzamine išliko per sudėtingi prisijungimo kodai, dėl kurių mokiniai ir vertintojai gaišo laiką
20 minučių pasiruošimo laikas pasirodė visiškai nepakankamas kokybiškai kalbai suformuluoti – mokytojai akcentuoja, kad būtinas bent 30 minučių laikotarpis.
Dar daugiau klausimų kelia B lygio tekstai, kurie pasirodė per sudėtingi daliai mokinių, o jų supratimui skiriamas laikas nesuteikia galimybės giliau analizuoti turinio.
Vertintojams trūko aiškių tekstų išklotinių, kas dar labiau apsunkino darbo procesą ir lėmė papildomą chaotiškumą.
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pripažino klaidas, pažadėjo, kad „kitais metais bus geriau“, bet šitą frazę girdime ne pirmą kartą
Juk problema ne tik pasikartojančios, nutekintos egzamino užduotys, bet sugriautas pats egzamino tikslas – lygiavertiškai įvertinti visų mokinių gebėjimus.
Be to, kyla esminis klausimas: ar ši egzaminų reforma išvis pasiteisino? Naujoji sistema turėjo skatinti spontanišką kalbėjimą ir gebėjimą analizuoti nematytą tekstą, tačiau sukūrė nelygybę.
Jei egzaminas nevertina mokinių realių gebėjimų, o tik parodo, kas gavo geresnę ar jau matytą temą, tekstą, ar parodo, kuris mokinys susidūrė su mažiau techninių problemų, toks egzaminas laikytinas fiasko.
Kol kas NŠA atsako standartine fraze: „Kitais metais bus geriau.“ Bet kiek metų dar girdėsime šį pažadą, kol sistema iš tiesų bus sutvarkyta?
Mokiniams reikia ne atsiprašymų, mokiniams reikia sklandžiai ir objektyviai veikiančios egzaminų sistemos.
NŠA ir toliau važiuoja tuo pačiu duobėtu klaidų keliu.
