Teiginiai jau buvo girdimi. Dabar kartojami
Bet kur buvo Ignitis, kai dalyvavo pirmame konkurse? Nežinojo, kad reikės apsirūpinti kontraktais? Lietuva turi perteklinės elektros, kad jos negalima būtų tiekti esamiems vartotojams? Instaliuota galia apima iki pusės suvartojamos elektros. Ne visą. Ne daugiau. O gal technologija yra tiek brangesnė, kad negebės konkuruoti su sausumos vėjo ir saulės elektrinėmis?
Bet kokiu atveju niekas pono D. Maikštėno už liežuvio netraukė, o jis pats nurodė, kad orientavosi į stambų verslą ir eksportą, o ne Lietuvos vartotojus.
Ar sąžininga mokesčių mokėtojų pinigais remti tokį projektą?
Tad klausimas dėl antro parko – jei į jį pretenduotų taip pat Ignitis grupė, kuri aiškiai nurodė kur nori realizuoti savo gaminamą elektrą, ar sąžininga mokesčių mokėtojų pinigais remti tokį projektą?
O gal problema yra biržos kainos nustatymo schemoje, kai 70-80% gamintojų „užsiima eilę“ teikdami „-500 EUR/MWh“ kainą, o ne realią kainą, kurią nori gauti.
Ar smulkieji vartotojai turi per CfD remti eksportą ir stambiuosius vartotojus?
Jei gamintojui būtų mokama tiek kiek jis užsiprašė (taip kaip Intraday aukcione), tai ir vartotojas mokėtų mažiau ir vystytojo verslas būtų tvaresnis – esant reikalui galėtų išstatyti ir aukštesnę kainą „prastovų“ pasidengimui, tačiau vartotojui tai įtakos didelės nepadarytų.
Taip pat ir pajėgumų vystymas galėtų būti lankstesnis – mažesniais etapais. Tai leistų palaipsniui auginti paklausą – jei atpigs elektra, bus daugiau norinčių ją naudoti namų šildymui, transportui.
Ar smulkieji vartotojai turi per CfD remti eksportą ir stambiuosius vartotojus? O gal laikas kalbėti apie kitokį kainos nustatymo modelį? Dviračio išradinėti nereikia – “Day-ahead” aukcionui pritaikyti “Intraday” aukciono taisykles.
