Prakalbus apie „Eurovizijos“ dainų konkurso finansavimą – naujas „kūdikis“: įsteigta platforma

Lietuva, Muzika, NuomonėsMiglė Tumaitė
Suprasti akimirksniu
tyla
Komitetui prakalbus apie „Eurovizijos“ dainų konkurso finansavimą – naujas „kūdikis“: įsteigta platforma. Marius Morkevičius/ELTA nuotrauka

Asociacija „M.A.M.A.“ „Eurovizijai“ siūlo „gelbėjimosi liemenę“ – platformą

Lietuvoje vykstančios diskusijos apie „Eurovizijos“ dainų konkurso finansavimą ir nacionalinės atrankos reorganizavimą – rodosi, antros pagal populiarumą po karo Ukrainoje aidų. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas – vienas pirmųjų, išreiškusių abejones dėl muzikinio konkurso atrankos efektyvumo. Jo akimis, dabartinė sistema primena „TV loteriją ar kelionių konkursą“[1]. Jam oponuoja Seimo Kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis, tikinantis, kad, kas jau kas, bet K. Vilkauskas neturi kompetencijos komentuoti. Tačiau skirtingų stovyklų balsų niekas negirdi. Asociacija „Metų muzikos apdovanojimai“ (M.A.M.A.) ėmė ir įsteigė platformą, žadančią permainas „Eurovizijos“ dainų konkurse.

Siūlymas peržiūrėti atrankos procesą, siekiant pritraukti talentingus ir originalius atlikėjus, laimėsiančius konkursą, skamba entuziastingai. Tačiau kas pasakys, jog nebus prašauta pro šalį. 

Čia pat verčiami lapai, kuriuose spindi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) biudžeto didėjimą iki 79,6 mln. eurų apnuoginantys įrodymai[2]. Dar ir dar kartą kyla pasipriešinimo banga dėl lėšų paskirstymo ir jų panaudojimo skaidrumo. 2026 metais asignavimai LRT sudarys 87,8 mln. eurų, o iki 2027 metų šis skaičius pasieks netgi 97,1 mln. eurų. Žinoma, kad LRT finansavimas – tos, kuri sako vykdanti misiją ir teikianti patikimą informaciją – tiesiogiai priklauso nuo valstybės surenkamų mokesčių[3]. Bet tai netrukdo tiesti tiltų ieškant papildomo finansavimo „Eurovizijos“ konkursui. 

Lietuva „Eurovizijoje“ dalyvauja nuo 1994 m. Lietuvai konkurse jau atstovavo Ovidijus Vyšniauskas, Aistė Smilgevičiūtė, „Skamp“, Aivaras Stepukonis, Linas and Simona, „Laura & The Lovers“, „LT United“, „4Fun“, Jeronimas Milius, Sasha Son, „InCulto“, Evelina Sašenko, Donny Montell, Andrius Pojavis, Vilija, Monika Linkytė & Vaidas Baumila, „Fusedmarc“, Ieva Zasimauskaitė, Jurijus Veklenko, „The Roop“, Monika Liu, Monika Linkytė, Silvester Belt, šiemet – „Katarsis“.

Platforma gerins lietuviškos muzikos kokybę ir eliminuos „bebalsius“?

Dalis tautiečių „veda galus“, esą neseniai prabilta apie finansavimą – ir, žiūrėk, jau netrukus „susikūrė“ platforma. Muzikos prodiuseris ir asociacijos M.A.M.A. pirmininkas Martynas Tyla sutinka, kad jei Lietuva nori laimėti „Euroviziją“, dabartinės atrankos sistemos nepakaks. 

„Manau, radikalus pakeitimas nereikalingas, reikalingas protingas sisteminis darbas ir susidėliojimas, jeigu norime laimėti, o jei norime dalyvauti – nieko keisti nereikia“, – teigė M. Tyla. Jis kalba apie didesnį finansavimą. 

„Kai kurių šalių nacionaliniai transliuotojai kartu su verslo struktūromis, muzikos leidybinėmis firmomis investuoja į šituos dalykus, samdosi daug profesionalų, kurie gali padaryti tą šou, jei yra tikslas laimėti“, – tikino Tyla.

M.A.M.A. teigimu, platforma padės Lietuvos atlikėjams pasiruošti dalyvavimui „Eurovizijos“ dainų konkurse[4]. „Eurovizijos“ gelbėjimosi planas skamba maždaug taip: bendradarbiavimas su profesionaliais muzikos prodiuseriais kuriant ir tobulinant konkursines dainas; pasirodymo idėjos kūrimas bei įgyvendinimas kartu su režisieriais, scenografais, vizualizacijų ir apšvietimo specialistais; viešinimo planavimas ir įgyvendinimas tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu, siekiant maksimaliai išplėsti atlikėjo matomumą.

„Asociacijoje yra daugybė muzikos ir televizijos profesionalų, kurie puikiai supranta tiek konkurso specifiką, tiek strategiją, užtikrinančią tinkamą pasirengimą. Žinoma, ne ką mažiau svarbus kriterijus – pasirengimo periodas. Būtent dėl šios priežasties siekiančių atstovauti šaliai šiame dainų konkurse paraiškų lauksime iki spalio 6 dienos“, – teigia iniciatoriai. Jie priduria, kad platforma apims pagalbą kuriant ir tobulinant konkursinę dainą kartu su geriausiais šalies muzikos prodiuseriais, pasirodymo idėjos sukūrimą ir realizavimą su geriausiais režisieriais, rekvizito, vizualizacijų ir šviesų profesionalais, taip pat komunikacijos strategijos rengimą bei įgyvendinimą, apimantį ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą.

Rinkti dainą ne per nacionalines atrankas – ne naujiena

Kai kurios šalys atstovus deleguoja nerengdamos atrankų – tiesiog susitaria su atlikėjais iš anksto.

2011 metais „Euroviziją“ laimėję Azerbaidžano atstovai į konkursą buvo atrinkti per televizijos šou, bet duetas Ellas ir Nikki tik prieš pat konkursą sužinojo, kad jiems reikės atlikti pergalingu tarpusį kūrinį „Running Scared“. Prancūzija, Serbija ir dar keletas šalių atlikėjus ir dainas „Eurovizijos“ finaliniam etapui išrenka uždaru būdu. 

Tiesa, muzikos prodiuseriai Lauras Lučiūnas ir Stanislavas Stavickis-Stano pokyčiams nepritaria. Pastarųjų manymu, dabartinės „Eurovizijos“ Lietuvoje atrankos – tai šventė visai Lietuvai.

„Lietuvoje atranka yra būtina, nes ji duoda žiūrimumą ir apskritai kažkokį tai susidomėjimą“, – teigė L. Lučiūnas.

„Mano galva, mano subjektyvia nuomone, geriausias variantas yra demokratinis, kada mes renkame ir kada mes patys duodam žiūrovams išrinkti, kas važiuoja“, – pritarė Stano. 

Laimėjo „Katarsis“ – tačiau išnyra nesąžiningo balsavimo ylos?

Didysis Lietuvos „Eurovizijos“ atrankos finalas vyko Kauno „Žalgirio“ arenoje. Varžėsi 12 atlikėjų dėl galimybės atstovauti Lietuvai 2025 m. „Eurovizijos“ konkurse, kuris vyks Šveicarijoje, Bazelyje[5]. Sekmadienį paaiškėjo, jog šalies vėliava didžiausiame Europos muzikos konkurse mojuos grupė „Katarsis“ su lietuviška daina. 

Atrankos procesas prasidėjo sausio 11 d. ir apėmė penkis pusfinalius, kuriuose dalyvavo 45 atlikėjai ir grupės. Kiekviename pusfinalyje pasirodė po devynis dalyvius, iš kurių du geriausi, remiantis komisijos ir žiūrovų balsais, pateko į finalą. Vakaro finale varžėsi tuzinas atlikėjų: Noy – „Just Take Me on a Date“, Gøya – „After Storm“, Liepa – „Ar mylėtum“, Gebrasy – „Whole“, Amoralu – „Freedom“ ,Anyanya – „Running Out of Time“, Justė Baradulinaitė – „Tired“, Katarsis – „Tavo akys“, Petunija – „Į saldumą“, Sophie Ali – „The Bluest Bell“, Lion Ceccah „Drobė“, „Black Biceps“, „Visaip man reik“. Pirmasis pasirodė Noy su daina „Just Take Me on a Date“. Į mylimiausių trejetuką pateko „Katarsis“, Liepa bei Lion Ceccah. Po pakartotinių atlikėjų pasirodymo paaiškėjo, kad Liepa liko trečioje vietoje, Lion Ceccah antroje, tuo tarpu „Katarsis“ iškovojo pirmąją vietą. 

Tačiau neišvengta sąmyšio. Mat prabilta apie nesąžiningą balsavimą[6]. Po techninių trikdžių kilusių diskusijų, LRT kartu su audito įmone „Grant Thornton Baltic“ perskaičiavo balsus. Galiausiai patvirtino, kad rezultatai nesikeičia – Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovaus „Katarsis“. Vis dėlto, LRT pripažino, kad balsavimo problemos kartojasi ne pirmą kartą. Lietuvoje „Eurovizijos“ dainų konkurso balsavimas vyksta derinant žiūrovų ir profesionalios komisijos balsus.