Ispanijoje nekilnojamą turtą masiškai perka ir lenkai: bijo karo

Karo bijantys lenkai masiškai perka namus ir butus Pirėnų pusiasalyje

Augant įtampai tarp NATO ir Rusijos, pagrindinių karštuose taškuose karinio konflikto atveju atsidursiančių šalių – Lietuvos ir Lenkijos gyventojai jau masiškai bėga į Ispaniją, kur perkasi nekilnojamojo turto objektus. Visgi, ispanai, panašu, jau persisotinę atvykėlių ir ketina jiems uždėti apynasrius.

Skelbiama, kad pirmąjį šių metų ketvirtį lenkai Ispanijoje jau nusipirko net 800 namų ir butų Pirėnų pusiasalyje. Šis skaičius, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, išaugo 21 proc., ir yra net tris kartus didesnis nei pirmąjį 2019 metų ketvirtį – dar prieš pandemiją^[1].

Anot Ispanijos Kosta de Solio pakrantėje esančios Lenkijos nekilnojamojo turto agentūros „Agnes Inversiones“ įkūrėjos Agnieszkos Kostrzewos, toks bumas pastebimas dėl kelių priežasčių – COVID-19 pandemijos ir jos metu atsiradusios hibridinio darbo galimybės bei dėl Ukrainoje vykstančio karo.

Dėl to daugelis žmonių esą svarsto apie buto ar namo įsigijimą Kosta de Solyje ne tik kaip galimybę bet kada atvykti atostogauti, bet ir turėti nuolatinę gyvenamąją vietą.

Lietuviai masiškai „šluoja“ Ispanijos NT rinką

Tuo tarpu karo bijantys tautiečiai irgi išsipardavinėja Lietuvoje turimą turtą ir veikiau perka jį Ispanijoje. Turtingesni turto įsigyja ir čia, ir ten. Toks sprendimas visai suprantamas, turint omenyje tai, kad tarp šių dviejų valstybių yra esminių skirtumų, iš kurių vienas lietuviams itin svarbus – tai gerokai palankesnės klimato sąlygos.

O štai ir NT kainos taip kišenės neplėšo – saulė – visus metus, o prabangių apartamentų kainos tokios pat, kaip Vilniuje senos statybos, renovacijos reikalaujančiuose daugiabučiuose esančių butų. Ir, žinoma, dar keli bonusai – tokių apartamentų Ispanijoje gyventojai dažnai dalinasi lauko baseinu, o iki jūros dažnai tebūna vos keli šimtai metrų. Blogiausiu atveju – keli kilometrai.

Visgi, esminis skirtumas – norėdami pirkti NT Ispanijoje, turite turėti grynųjų pinigų, nes paskolos ne Lietuvoje įsigyjamam turtui joks bankas neduos.

Dėl šios priežasties, matyt, sukaupę turto tautiečiai ėmė masiškai jį pardavinėti populiariuose skelbimų portaluose, o sujudimas ypatingai pradėjo jaustis šių metų pradžioje. Visgi, norintiems įsigyti turtą šis bumas nėra palankus, mat kainos vis dar rekordinės ir nei kiek neprimena pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje buvusių kainų, kai, lyginant su dabar, kai kurie NT objektai buvo parduodami kone už „ačiū“.

Pavyzdžiui, norint įsigyti kuklų dviejų kambarių butą su paprasčiausiu įrengimu sostinės Šeškinės rajone, prireiks net 109 tūkst. eurų.

Naršant skelbimus galima teigti, kad NT kainos Vilniuje ir Kaune – jau susilyginusios. Štai taip pat neįmantriai įrengtas dviejų kambarių butas Kauno Šilainių mikrorajone atsieis 107 tūkst. eurų.

Ir dar kartą akcentuojame, kad tai – butai senos statybos daugiabučiuose! Šeimos, norinčios įsikelti į naujos statybos butus, turi turėti stiprų finansinį „užnugarį“, mat toks NT dažnai parduodamas tik su daline apdaila, o kur dar visas įrengimas – baldai, buitinė technika.

Būsto (ne)įperkamumo problema Lietuvoje tokia didelė, kad norint turėti nuosavą stogą virš galvos, jam įsigyti jau nebepakanka net 7 metinių atlyginimų.

Ispanai jau „atsikando“ migrantų būsto pirkėjų ir ketina jiems aplaužyti sparnus

Laiko klausimas, kada šis auksinis amžius nežabojamai pirkti būstus saulėtoje Ispanijoje prieis liepto galą. Kaip jau su lietuviais nutiko ir Jungtinėje Karalystėje – kas spėjo laiku emigruoti ir įsitvirtinti – dar spėjo, o štai dabar norintieji turi kryžiaus kelius praeiti, kad gautų leidimą ten gyventi.

Balandį Ispanija jau viešai paskelbė ketinanti sustabdyti tą „auksinės vizos“ programą būsto pirkėjams, kuri buvo skirta gyventojų paskatinimui įsigyti turto ir taip prisidėti prie vietos ekonomikos „kėlimo“ bei padėti išspręsti didelės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pertekliaus, likusio po skolų burbulo sprogimo, problemą^[2].

Ispanijoje nustatyta ribinė „auksinės vizos“ namo kaina yra 0,5 mln. eurų (apie 535 000 dolerių).

Šios programos atsirado ne tik Ispanijoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Maltoje, Portugalijoje, Nyderlanduose ir Graikijoje po 2008 metų pasaulinės finansų krizės.

Tačiau jau dabar vyrauja nuomonė, kad programa ne tik nepasiteisino, bet ir sukūrė dar daugiau problemų. Vienas iš argumentų, kodėl ketinama aplaužyti sparnus migrantams, yra būstą vėl paversti teise, o ne „verslo spekuliacijų objektu“.