Vokietijoje galioja griežta šunų laikymo tvarka

Kai jau supratai, kad nori įsigyti šunį

Vokietija – antra šalis Europoje pagal naminių gyvūnų skaičių. Jos gyventojai turi apie 10 mln. šunų ir visi jie ne tik registruoti, bet ir kasmet už gyvūnus mokamas atitinkamas mokestis. ^[1]

Įdomu tai, kad Vokietijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, nebeliko benamių gyvūnų. Norint įsigyti šunį jį galima:

-nusipirkti pagal skelbimus;

-nusipirkti iš veislyno;

-pasiimti iš prieglaudos.

Pastaruoju atveju reikės finansiškai paremti prieglaudą, tačiau savininkas dviem metams bus atleistas nuo mokesčių. Tiesa, tokius gyvūnus pusmetį lankys atitinkamos tarnybos, kad įsitikintų, jog gyvenimo sąlygos atitinka normas.

Norint įsigyti gyvūną, nereikia nei gauti leidimą, nei laikyti egzaminą (išimtį sudaro kovinių veislių šunys). Gyvūnų galima laikyti kiek tik širdis geidžia, bet visus juos būtina registruoti:

-šunų registracija yra privaloma;

-už kiekvieną šunį kasmet reikia mokėti mokesčius;

-mokesčio dydį apsprendžia šuns veislė ir gyvenama vieta;

-mokestis už pirmą šunį mažesnis negu už paskesnius.

Tarkim Kelne už nedidelį šuniuką per metus teks sumokėti apie 156 eurus, Berlyne pirmasis šuo atsieis 140 eurų metams, antras ir visi kiti – 180 eurų. Kai kuriuose regionuose mokesčiai gali būti keliskart didesni, įskaitant ir 1000 eurų už metus laikant kovinės veislės gyvūną Bavarijoje. Tiesa, yra vietų, kur mokesčiai – labiau simboliniai. Saksonijoje-Anhalte įsikūrusioje Štajgro bendruomenėje mokestis tesiekia 10 eurų, o Etalyje jis yra tik 1 euras.

Registracija, medicininis draudimas ir kiti klausimai

Skirtinguose regionuose tuo užsiima skirtingos institucijos, bet mokestis visur vadinasi vienodai - Hundesteuer. ^[2] Užtenka parsisiųsti anketą pagal gyvenamąją vietą, ją užpildyti ir išsiųsti.

Kai registracija bus patvirtinta, savininkas gaus specialų žetoną su šuns numeriu. Jį reikia pritvirtinti prie antkaklio, nes savivaldos darbuotojai bet kada gali patikrinti ar toks yra. Bauda už neregistruotą šunį – 1000 eurų.

Nors vokiečiai myli šunis, būstus nuomojantys asmenys ne visada į gyvūnus žiūri palankiai. Įstatymo, leidžiančio nepriimti šeimos su šunimi kaip ir nėra, bet...

-Nuomotojas gali iškraustyti šuns savininką, jeigu gyvūnas trukdo kaimynams;

-Nereikėtų stebėtis, jeigu teks apsilankyti teisme ir sužinoti tikslų laiką, kada šuo pradėjo loti;

-Tiesa, argumentai dėl iškeldinimo turi būti rimti, nes kitaip tokios pretenzijos bus vertinamos kaip nuomininko teisių pažeidimas.

Čipuoti šunį tikslinga tik tuomet, jeigu planuojama daug keliauti po ES. Procedūros kaina – 30 eurų.

Taip pat įsigytą augintinį būtina apdrausti. Šuo turi turėti medicininį draudimą, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimą dėl padarytos žalos. Tai metams kainuos apie 250 eurų.

Kastruoti gyvūnų nėra privaloma, tačiau veterinarai rekomenduoja nepamiršti apie skiepus nuo pasiutligės, maro, enterito, hepatito ir infekcinio trachėjų bronchito.

Net vaikštinėjant su nykštukiniu pinčeriu miesto pakraštyje, jis privalo būti su pavadėliu. Be pavadėlio gyvūnas gali būti tik specialiai tam skirtose vietose. Taip pat būtina atminti, kad daugelis miestų parkų šunims yra uždaryti.

Dar viena svarbi taisyklė – kiekvienas savininkas pats susirenka savo gyvūno ekskrementus. Bauda už paliktas fekalijas siekia nuo 20 iki 150 eurų.

Išvykstant atostogauti šunis galima palikti specialiame viešbutyje, kur para kainuoja nuo 10 iki 100 eurų. Keliaujant su gyvūnu, teks rinktis juos priimančius viešbučius. Paliekant Vokietijos ribas, reikės ne tik čipo, bet ir skiepų kalendoriaus bei tarptautinio veterinarinio paso.

Ką būtina žinoti apie kovinių veislių šunis

Norint namuose laikyti kovinės veislės šunį, tam būtina gauti policijos arba Ordnungsamt leidimą. Registracijos blanką galima rasti miesto tinklapyje.

Kovinėms veislėms priskiriamų šunų sąrašą kiekvienas regionas sudaro pats, tačiau dažniausiai į jį patenka bulterjerai, pitbulterjerai ir Starfordšyro terjerai. Didžiausią, net 19 veislių sąrašą, turi Bavarija.

-Kovinių veislių šunys yra pavojingi ir potencialiai pavojingi.

-Leidimas laikyti namuose pavojingos veislės šunį išduodamas tik išimtinais atvejais.

-Tam reikalingas būtinybę patvirtinantis dokumentas ir policijos leidimas.

Kai kurie regionai nesudarinėja pavojingų šunų sąrašų, kadangi pavojingu, priklausomai nuo jo elgesio, gali būti pripažintas bet kuris šuo.

Gavus policijos leidimą (Sachkundenachweis arba Hundeführerschein), prieš įsigyjant tokį šunį dar reikia išlaikyti du egzaminus – teorinį ir praktinį, policijoje arba šunų augintojų klubuose. Egzaminų kaina yra nuo 60 iki 130 eurų. ^[3]

Taip pat reikės, kad šuo išlaikytų elgesio testą - Wesenstest, kurio metu tikrinamas gyvūno elgesys ir reakcija. Sertifikatas išduodamas tik tuomet, jeigu nefiksuojama jokių gyvūno agresijos požymių. ^[4]

Į Vokietiją kovinių veislių šunų negalima įvežti ilgesniam negu keturių savaičių laikotarpiui. Ribojimai taikomi pitbulterjerams, bulterjerams, amerikiečių Stafordšyro terjerams, Stafordšyro bulterjerams, alano, amerikiečių buldogams, bulmastifams, kane korso, argentinietiškiems dogams, Bordoso dogams, braziliškiems mastifams, ispaniškiems mastifams, mastino neapolitano, angliškiems ir amerikietiškiems bandogams, kanarų šunims, Maljorkos buldogams ir japonų koviniams šunims. ^[5]

Išimtis daroma tik pareigūnų šunims ir specialiųjų poreikių asmenis lydintiems gyvūnams, jeigu yra atitinkami dokumentai.