Vis dažniau kalbama apie planą atsikratyti centų: kaip būtų apvalinamos kainos?

Lietuva planuoja atsisakyti 1 ir 2 centų monetų?

Lietuvoje jau kurį laiką sklando idėja atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų. Lietuvos banko teigimu, tokia praktika yra taikoma dalyje Europos sąjungos šalių, taip pat kai kur ir už euro zonos ribų. Bankas sako, kad kasmet žmonės vieno ir dviejų centų monetomis pameta apie porą milijonų eurų, tad atsisakius jų bus tvariau, geriau, taupiau – na, trumpai tariant, nenusakomas gėris. Gyventojai savo ruožtu bijosi, kad kainos bus padidintos tikrai ne gyventojų naudai, o taip pat abejoja, kaip gi bus su sveriamais produktais – juk nepirksi meliono, apipjaustęs tiek, kad gautųsi nulis arba penketas gale. 

Lietuvos Bankas rašo, kad daugiau kaip 2 mln. eurų vertės 1 ir 2 euro centų monetų esame pametę. Kasmet prarandame apie trečdalį milijono eurų. Apyvartoje yra 770 tonų arba 11 traukinio vagonų smulkių monetų. Banko teigimu, didžioji dalis 1 ir 2 centų monetų panaudojamos mokėjimams vos vieną kartą – net du trečdaliai į apyvartą išleistų 1 ir 2 euro centų monetų į Lietuvos banką negrįžta (kitų monetų negrįžta tik trečdalis). Monetos pametamos arba nugula mūsų taupyklėse, kišenėse, stalčiuose, automobiliuose, fontanuose. Kadangi 1 ir 2 euro centų monetos reikalingos grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti ir leisti į apyvartą. 

1 ir 2 euro centų monetoms kaldinti, transportuoti, tvarkyti naudojami ištekliai, išskiriama tarša, atliekos. Ir, galiausiai, šias monetas pagaminti kainuoja daugiau nei jų vertė.

Taigi, trumpai, iš esmės gyventojų baimės, kad viskas pabrangas, kad ir tais keliais nelemtais centais, arba kad apvalinimas vyks į ne jų naudą, yra mažiau svarbios, nei faktas, kad Lietuvos bankui brangu tas monetas kaldinti.

Lietuvos bankas sako, kad kitose euro zonos valstybėse situacija su 1 ir 2 euro centų monetų naudojimu yra panaši. 

„Euro zonos valstybės dėl 1 ir 2 euro centų monetų naudojimo yra apsisprendusios skirtingai: Nyderlandai, Belgija, Suomija, Airija, Italija ir Slovakija nebeleidžia šių monetų į apyvartą ir taiko galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimą, o kitose euro zonos valstybėse 1 ir 2 euro centų monetos ir toliau cirkuliuoja apyvartoje. Už euro zonos ribų apvalinimo taisyklė taikoma dar plačiau – Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Kanadoje ir Australijoje.

Euro zonos šalyse, kuriose taikomas apvalinimas, atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinė mokėtina suma apvalinama iki artimiausio 5 euro centų kartotinio. Taip šios valstybės taupo gyventojų, verslo ir valstybės lėšas, patogiau naudojasi grynaisiais pinigais, gyvena tvariau“, – rašoma Lietuvos Banko pranešime visuomenei, kuriuo bandoma nušviesti, kuo tie smulkūs pinigėliai taip jau prasikalto^[1].

Kaip būtų apvalinamos kainos panaikinus centus?

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija pasidalino informacija, kaip gi valdžia planuoja tuos apvalinimus daryti, kad gyventojai nenukentėtų. 

Apvalinimas būtų taikomas kartais į mažesnę, kartais į didesnę pusę. Teorijoje gaunasi lygios galimybės, na, o praktikoje, vargu ar kas apsiims skaičiuoti, kurie gyventojai iš to laimės, kurie pralaimės, o kuriems niekas nepasikeis.

Siūloma, kad jei bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro centais, apvalinama į mažesnę pusę iki 0, kai bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro centais, bus apvalinama į didesnę pusę iki 5, kai bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro centais, bus apvalinama į mažesnę pusę iki 5, o kai bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro centais, apvalinama į didesnę pusę iki 10.

„Apvalinimas taikomas galutinei pirkinių krepšelio sumai, nepriklausomai nuo perkamų prekių skaičiaus. Kainos ir toliau nustatomos 1 euro cento tikslumu. Taikant apvalinimą vieną kartą, pirkėjas, mokėdamas grynaisiais, sumokėtų 1 ar 2 euro centais mažiau, o kitą kartą – 1 ar 2 euro centais daugiau negu apskaičiuota bendra mokėtina suma. Apvalinimas būtų taikomas ir prekių grąžinimo atveju“, – rašoma asociacijos socialiniame tinkle.

Tiesa, kol kas toks apvalinimas galiotų tik vykdant grynųjų pinigų operacijas, o visi centukai ir toliau galiotų elektroninėje erdvėje. Tiesa, apvalinimas turintiesiems individualią veiklą taps dar vienu galvos skausmu.

„Individualią veiklą pagal pažymą vykdantys asmenys dėl apvalinimo susidariusį pokytį turės priskirti prie apmokestinamųjų pajamų arba sąnaudų priklausomai nuo kiekvieno sandorio rezultato.

PVM mokėtojai skaičiuodami PVM, neturės vertinti apvalinimo įtakos“, – informuoja asociacija^[2].

Eurozona nori atsikratyti 1 ir 2 centų monetų

Galima, žinoma, galvoti, kad Lietuvos bankui tie centai tokia našta, kad teikia tokius siūlymus. Visgi panašu, kad čia, kaip visada, koją prikišusi Europos sąjunga. Kaip darosi įprasta, gyventi turime taip, kaip kažkam Briuselyje norisi. 

Teigiama, kad dauguma euro zonos šalių piliečių pasisako už 1 ir 2 centų monetų panaikinimą ir mokėjimų grynaisiais apvalinimą iki 5 euro centų. Konsultacijose dėl mažiausių eurų monetų ateities už jų panaikinimą pasisakė 67 proc., dar 2021metais pranešėEuropos Komisija.

Komisija nuspręs dėl monetų ateities šių metų pabaigoje. Europos Sąjunga svarsto galimybę pateikti teisės akto pasiūlymą dėl apvalinimo taisyklės visoms devyniolikai euro zonos šalių ir galbūt net nustoti leisti 1 ir 2 euro centus.

ES valstybės narės Nyderlandai, Belgija, Suomija, Airija ir Italija jau savarankiškai pasirinko apvalinimo iki 5 euro centų taisyklę. Visose euro zonos šalyse dauguma gyventojų pasisako už mažiausių monetų panaikinimą. Vidutiniškai 72 procentai mano, kad tai „nenaudinga“, o 71 procentas pasisako už europinės apvalinimo taisyklės įvedimą.

Pagal ES taisykles Komisija turi ištirti euro monetų naudojimo sąnaudas ir socialinį pritarimą^[3].

Sako, kad centai galios, realybėje daug kas nepriima

Na, o ko verti Lietuvos Banko raminimai, kad 1 ir 2 centų monetos ir toliau būtų pilnateisės grynųjų pinigų dalys? Panašu, kad realybė skiriasi nuo to, kokia būna teorija. Gyventojai ir turistai guodžiasi, kad šalyse, kurios atsisakė smulkiųjų monetų, daugelis parduotuvių, kavinių, degalinių ir pan. – nepriima nei 1, nei 2 centų monetų.

„Kai buvau Amsterdame , daugelis parduotuvių atsisakė priimti 1 cento ir 2 centų eurų monetas kaip mokėjimą, motyvuodamos tuo, kad Nyderlanduose jos nenaudojamos.

Tačiau narystės ES sąlygose nurodoma, kad visos eurų monetos (ir banknotai) yra teisėta mokėjimo priemonė visose euro zonos šalyse ir todėl turi būti priimta kaip mokėjimo forma.

Ar tai reiškia, kad tie, kurie atsisakė mano 1 ir 2 centų monetų, elgėsi neteisėtai?“, – teiraujasi turistas.

Nyderlandų gyventojai neslepia, kad su šalies valdžios pritarimu tokie dalykai vyskta, tad vargu, ar pavyktų kažko pasiekti.

„Formaliai tu teisus. Tačiau sprendimą jų nepriimti palaikė parduotuvių savininkų sąjungos ir daugiau ar mažiau palaikė parlamentas. Tačiau bankai jas priima ir tol, kol jūs vis dar galite ką nors „padaryti“ su šiomis mažomis monetomis, visa šalis nepažeidžia euro sutarties…“, – sako Nyderlandų gyventojas^[4].