Turkmėnija ir Baltarusija stiprina bendradarbiavimą mokslų ir technologijų srityje

Gerėjantis Ašchabado ir Minsko santykiai

Kol tiek Vakarų pasaulis, tiek Lietuvos valdžia galvoja kokias dar sankcijas pritaikyti Baltarusijai už tai, kad jai vadovauja ne Svetlana Tichanovskaja ar kokia nors kita, neaišku iš kur politikoje atsiradusi veikėja, o Aliaksandras Lukašenka, kiti regionai stiprina bendradarbiavimą su kaimynine šalimi. ^[1]

Prieš kelias dienas Minske vyko III-asis tarpvyriausybinės Turkmėnijos – Baltarusijos komisijos posėdis, skirtas bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityse klausimams aptarti. Tokią informaciją išplatino Baltarusijos ambasada Turkmėnijoje. Palyginimui, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės šioje šalyje nėra. Artimiausia Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė yra Azerbaidžane.^[2]

Turkmėnijos delegacijai vadovavo Turkmenistano Mokslų akademijos prezidentas Alaberdi Aširovas, kartu einantis ir turkmėnų komisijos pirmininko pareigas.

Baltarusiją atstovavo respublikos mokslinių tyrimo organizacijų specialistai, kuriems vadovavo Baltarusijos valstybinio mokslų ir technologijų komiteto pirmininko pavaduotoja Tatjana Stoliarova.

Posėdžio metu buvo pabrėžta, kad mokslinis – techninis bendradarbiavimas yra svarbi Turkmėnijos ir Baltarusijos partnerystės dalis.

Šalys susitarė toliau stiprinti abipusiai naudinga techninį – mokslinį bendradarbiavimą. Taip pat buvo nuspręsta aktyviau dalintis žiniomis bei patirtimi, plėsti bendrą projektinę veiklą bei dėti daugiau pastangų kuriant bendras mokslines tyrimų organizacijas ir aukštųjų technologijų įmones.

Derybų metų šalys sutarė dėl prioritetinių bendradarbiavimo krypčių 2024 – 2025 metų laikotarpiui. Joms priskirta: naujų cheminių technologijų ir medžiagų kūrimas, tyrimai nano ir bio technologijų srityje, bendri projektai medicinos ir farmacijos sektoriuje, ekologinių problemų sprendimas, gamtinių ir technogeninių seisminių reiškinių tyrimas bei inovatyvių technologijų diegimas žemės ūkyje.

Turkmėnistanas, arba Turkmėnija (turkm. Türkmenistan) – valstybė Vidurinėje Azijoje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Kazachstanu, šiaurėje ir šiaurės rytuose – su Uzbekija, pietryčiuose – su Afganistanu, pietvakariuose – su Iranu. Vakaruose Turkmėnistano krantus skalauja Kaspijos jūra. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Ašchabadas. Turkmėnistane gyvena 5,6 mln. gyventojų – mažiau nei bet kurioje kitoje Centrinės Azijos valstybėje.

Turkmėnistane yra šeštas pagal dydį gamtinių dujų telkinys. Didžioji dalis šalies yra Karakumų dykumoje. Nuo 1993 m. iki 2017 m. valdžia piliečiams suteikdavo nemokamą elektrą, vandenį ir gamtines dujas.

Turkmėnistanas nuo nepriklausomybės paskelbimo buvo valdomas prezidento visam gyvenimui Saparmurato Nijazovo (dar žinomo titulu Turkmėnbašis). Šiam 2006 m. mirus, po metų rinkimuose didele balsų persvara išrinktas Gurbangulis Berdimuhamedovas. Anot organizacijos „Human Rights Watch“, „Turkmėnistanas išlieka viena represyviausių valstybių pasaulyje. Šalis yra neprieinama nepriklausomiems tikrintojams, spauda ir religinės laisvės patiria drakoniškus suvaržymus, o žmogaus teisių gynėjai ir kiti atkyvistai gyvena nuolatinėje baimėje patirti valdžios represijas.“ Kita vertus, šalyje panaikinta mirties bausmė.

Didžiąją Turkmėnijos dalį užima dykuma, o žemės ūkis išvystytas dirbtinai drėkinamose oazėse. Apie pusę šios žemės yra naudojama medvilnės auginimui. Šalis buvo 10-a pasaulyje pagal pagaminamos medvilnės kiekį, tačiau prastas derlius pastaruoju metu sumažino medvilnės eksportą apie 50 proc.

Turkmėnija turi didelius gamtinių dujų ir naftos rezervus. Pagal gamtinių dujų rezervus Turkmėnija užimą 15-ą vietą pasaulyje. Patikimų dujų eksporto maršrutų stoka yra viena iš pagrindinių šalies ekonomikos problemų.

Privatizacija ir ūkio pertvarkymas Turkmėnijoje vykdomi lėtai. Šalies ekonomika paremta žaliavų eksportu ir nenašiu valstybiniu sektoriumi. Turkmėnijos statistiniai ekonomikos rodikliai yra valstybinė paslaptis, todėl galimos didelės paklaidos.^[3]

Ne pirmas Baltarusijos partneris iš Azijos

Čia tikslinga prisiminti, kad kaimyninė šalis, skirtingai nuo Lietuvos, labai sėkmingai bendradarbiauja su Kinija, o pastaroji šalia Minsko kuria technologijų parką pavadinimu „Didysis akmuo“.^[4]

Pastarasis projektas numato tarptautinės aukštųjų technologijų aikštelės verslams kūrimą ir yra sėkmingai realizuojamas. Faktiškai atskira gyvenviete tampantis parkas gali pasigirti modernia pramonine architektūra, išvystyta infrastruktūra ir inovatyviais ekologiniais sprendimais. „Didysis akmuo“ visiems norintiems siūlo unikalią aikštelę su priėjimu prie jau įrengtos gamybinės, inžinierinės – transporto, socialinės – administracinės ir muitinės infrastruktūrų. Čia veikiantiems verslams taikomos mokestinės nuolaidos ir siūlomas ypatingas jų aptarnavimas. Viskas kuriama tam, kad norintys dirbti verslai galėtų sėkmingai ir greitai vystytis.

O Lietuva toliau praranda verslus ir žmones

Net darant prielaidą, kad Turkmėnija Lietuvai nėra patrauklus partneris, nors galimybė prieiti prie jos dujų, tikėtina, sumažintų jų kainą mūsų šalyje, bendros tendencijos vis tiek kalba ne Lietuvos naudai. Na taip, technologijų parkai mūsų šalyje kuriami, tačiau neteko girdėti apie didžiules investicijas į juos. Su Kinija buvo susipykta. Žadėtų milijoninių investicijų iš Taivano taip ir nebuvo sulaukta bei, galima prognozuoti, kad jų ir nebus, nes dar šiuo metu veikiantys verslai jau kelia sparnus iš Lietuvos arba ruošiasi skelbti bankrotą.^[5]

Paraleliai auga ir šalies gyventojų migracija.^[6]

Nepaisant to, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai toliau vadovauja liaudyje „narkomanų partija“ vadinamo politinio nesusipratimo pirmininkė Aušrinė Armonaitė, kurios nuveiktų Lietuvai darbų sąraše sėkmingai puikuojasi 0. Ir tokia veikėja, paraleliai su URM anūku, vadinamųjų konservatorių partijos pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu bei jo „vertybine užsienio politika“, tinka tiek vis dar premjerei Ingridai Šimonytei, ir vis dar prezidentui Gitanui Nausėdai. Šitą momentą ypač svarbu prisiminti, nes jau kitąmet bus galimybė visas minėtas asabas su jų „gerovės valstybėmis“ ar „vertybinėmis politikomis“ bus proga pasiųsti į istorijos šiukšlyną. Ir labai svarbu šios progos nepraleisti.